Narbutas rankraštį apie agapijonus Rusioje ir Lietuvoje laikė galimu neišspausdintu kardinolo Petro d’Ailli veikalu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 101
16 Eminentissimi Petri Episcopi Camaracensis, cardinali De Ma-\nmchcis Agapianis in Russia et Lithuania, eorumque doctrinae cum\ncl hnicismo affinitate. Anno 1418, codex in folio manu scriptus, pagi\nnarum 185. Turbūt tai vienas iš neišspausdintų veikalų kardinolo Petro\nd’Ailli, gyvenusio tarp 1350 ir 1419 metų, arba, kaip kiti nori, iki\n1425 metų.
Narbutas vyskupo Petro rankraštyje aptiko teiginį, kad vanduo buvo garbinamas Atropos vardu ir laikytas kilniu elementu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 103
Kiti dar randa dievą Patrimpą (Potrimp) - val dantį tik upes, tačiau mokančiam kalbą Potrimpos ir At timpos yra tas pats. Vyskupo Petro rankraštyje aptinkame: „jie garbi no vandenį, vadindami Atropos, kurį laikė kilniu elementu“. Matyti, kad šio dievo vardas šitaip parašytas per klaidą.
Petras d’Ailli klausia savo motiną, tai yra Saulę, kokiame vandenyje ji galėtų išskalbti ąžuolo kraujo dėmes iš savo drabužių.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 189
Trejus metus Aušrinė gedėjo rinkdama išsi barsčiusius savo vainikėlio lapelius, kurie spėjo nuvysti. Pa galiau, norėdama pasirengti pakartotinėms vestuvėms, ji klausia savo motiną, tai yra Saulę, kokiame vandenyje ji ga lėtų išskalbti ąžuolo kraujo dėmes iš savo drabužių. Motina siunčia į mitinį ežerą, į kurį įteka devynios upės. Kai ji klau sia, kur pakabinti drabužius, kad išdžiūtų, motina siunčia į sodą, kuriame žydi devynios rožės.