Pirmasis jų: lotyniškas rankraštis, bu vęs Vilniaus universiteto bibliotekoje, kuriame trumpos panegirikos Vilniaus vyskupams, rašytos Petro Kojelavi čiaus, jėzuito2. Petro Wiiuk Koja- łowicz, Societatis Jesu, in alma Uni versitate Vilnensi eiusdem Societatis tunc Eloquentiae deinde Logices ordi nario professore. t.; antra, kad nuo 1417 m. iki 1453 m., tai yra 36 metus, kiek jam Kojelavičius ir kiti istori jas rašę buvo davę, būtų buvęs per ilgas tarpsnis vyskupu išbūti.
5\nKojelavičius ir Nar a movs- \nk i s klysta tą vyskupą Mikalojų va\ndindami Borkovskiu, tai buvo Gož\nkovskis, lenkas. Soltykovičius \n(O stanie Akademii Krakowskiej, p. 115) \nrašo, kad „Mikalojus iš Gožkovo, \nnuo Akademijos perkėlimo į Kroku\nvą Kazimiero laikais, buvo trečiasis \njos rektorius ir taip pat trečiasis nuo \nVilniaus katedros įsteigimo Lietuvos \nvvskupas\".
Tą mūsų spėjimą patvirtina tai, jog vys\nkupo Motiejaus vardą dokumentuose randame tik nuo 1430 \nmetų, vėliau: 1433, 1434 ir t. t.; antra, kad nuo 1417 m. iki \n1453 m., tai yra 36 metus, kiek jam Kojelavičius ir kiti istori\njas rašę buvo davę, būtų buvęs per ilgas tarpsnis vyskupu \nišbūti.
Tad nu rodysime tuos Vilniaus diecezijos ganytojus, kurių vardai jo kių abejonių nekeldami istorijoje išlikę. Be įvairių autentiškų aktų, kur kaip liudininkus ne kartą aptinkame Vilniaus vys kupus, buvo du šaltiniai, iš kurių galima buvo semtis išsa mesnių žinių apie juos. Pirmasis jų: lotyniškas rankraštis, bu vęs Vilniaus universiteto bibliotekoje, kuriame trumpos panegirikos Vilniaus vyskupams, rašytos Petro Kojelavi čiaus, jėzuito2. Kitas žinomas platus istorinis veikalas, taip pat jėzuito Naramovskio3.
2 Elogia Episcoporum Vilnensium, auctore P. Petro Wiiuk Koja- łowicz, Societatis Jesu, in alma Uni versitate Vilnensi eiusdem Societatis tunc Eloquentiae deinde Logices ordi nario professore. Anno MDCLIV. Vil- nae Typis Academicis. Ad majorem Dei Optimi Maximi gloriam in 4to.