Narbutas, sekdamas Nikolajumi Karamzinu, pirmenybę teikė politiniams įvykiams ir pagal juos suskirstė „Lietuvių tautos istorijos“ turinį. Narbutas rašo, kad Nikolajus Karamzinas Perkūno vardą kildino iš indų kalbos žodžio „Penui“, reiškiančio didelį. Karamzinas, Narbuto perteikimu, rašė apie vitbionų sostinę Witsby prie Dauguvos, siejamą su Vitebsku.
LTI T. Narbutas apžvelgė politine ir kultūrinę lietuvių raidą nuo seniausių laikų iki Liublino unijos. 1569 m. unija - tai savarankiškos LDK egzistavimo pabaiga. T. Narbutas, sekdamas rusų istoriku Nikolajumi Karamzinu, pirmenybę teikė politiniams įvykiams ir pagal juos suskirstė veikalo turinį6.
Trumpiau aiškinant žodžio Perkūnas kilmę iš lotynų kalbos, galima teigti, kad jis galėjo būti kilęs iš žodžio percutere, kadangi trenkia. Karamzinas, stengdamasis išaiškinti to paties žodžio kilmę, pagaliau išveda jį iš indų kalbos, kurioje Penui reiškia didelį5. Slavų Perun, lenkų Piorun iš tikrųjų nėra 4 Stender.
Toliausiai į pietryčius gyveno stūmiai (turėtų būti Stirnii), kurių gyvenamųjų vietų pavadinimą išsaugojo, kaip teisingai pastebėjo MalteBrunas2, Styrės upė. O šiaurės rytų kryptimi gyveno vibionų, arba vitbionų, gentis, jų sostinė buvo senovės pilis prie Dauguvos Witsby, kur dabar yra Vitebskas, — apie tai Karamzinas rašo savo tyrimuose3. Neįmanoma nustatyti, kuriai giminei priklausė šios tautos; jos pasimeta sarmatų genčių sūkuryje.
Dešiniojoje Dnep- 1 Poloviečiai patys save vadino Kipczak. Tai įrodo Karamzinas (t. II, priedas 112). Tad jų likučių turėtų būti pas Kapčiako totorius Ir, ko gero, jie bus pasivadinę nuo Kapčiako krašto.
102 Poloviečiai-lietuviai. Esama įvairių tyrimų, prielaidų ir išvadų apie šį miestą; čia juos pateikti nėra prasmės, nes Karamzinas, ištyręs viską, galutinai ir su jam būdingu tikslumu įminė šią mįslę. Anot jo, minėtas miestas vadintas Serkel, Biala wieza, Biata wies, Bieloserkal, o visa tai reiškia vieną ir tą patį: baltas namas, balta palapinė, turgus, užeiga, smuklė.
Manydami, kad mūsų skaitytojai prisimena anksčiau šia tema sakytus dalykus (§55), ir norėdami geriau suprasti visą dalyką, turime papildomai aiškinti. 221 Šventajame Rašte, pas pranašą Ezechielį, mokslininkai aptinka žodį Ross ar Russ, kurį vieni laiko tam tikros tautos pavadinimu, kiti — asmenvardžiu, o dar kiti, kurių pusėje yra ir Karamzinas, supranta jį perkeltine Gtowa, Olomnošč, galvos, svarbiausio dalyko, prasme. Rytų rašytojai, remdamiesi Korano aiškinimais, linkę pritarti pirmam požiūriui.