Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Autorius

Naruševičius

10 teiginių9 įrašai0 ryšių

Narbuto nuorodoje Naruševičius siejamas su senovės geografų veikalais apie vakarinę Boristenio pusę. Naruševičius, anot Narbuto, daugelyje darbų patvirtino teiginį apie gelonų tautą prie Nemuno aukštupio. Naruševičius taip pat patvirtina tai daugelyje savo darbų3.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Rašo apie litianus, tarnavusius su Atilos ženklais, ir nurodo, kad istorikai nutyli jų kilmę.
  • Kartu su Bajeriu aptiko gelonų-budinų buvimo pėdsakų Sniatyno apylinkėse.
  • Tyrė gotų persikėlimą per Vyslos žemupį iš Germanijos į Sarmatiją.
  • Daugelyje savo darbų patvirtino teiginį, kad gelonų tauta gyveno Nemuno aukštupyje.
  • Manė, kad slavai žinojo panašią ugnį, vadintą Zwicz.
  • Manė, kad Henilą garbino serbai ir kitos slavų tautos.
  • Naruševičiaus teiginys, cituojamas Teodoro Narbuto veikale, 1995 m.
  • Teodoro Narbuto aprašytas senovės tyrinėtojų darbas, 1995 m.
  • Teiginys pateikiamas kaip Naruševičiaus tyrimų rezultatas, cituojamas 1995 m.
  • Narbuto vertinimas apie Naruševičiaus darbus, 1995 m.
  • Naruševičiaus nuomonė, cituojama Teodoro Narbuto veikale, 1998 m.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001vidutinis

Narbuto nuorodoje Naruševičius siejamas su senovės geografų veikalais apie vakarinę Boristenio pusę.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

1 Boristenis occidentale latus. Naruševičius apie tai skaitė senovės geografų veikaluose (Hist. Nar. Pol. T. I. S. 34), 212 ## Puslapis 210 215 Atvedėme keliavusią gelonų-budinų tautą į Sniatyno apylinkes, prie Maročės ir Lunio s upių ne tik todėl, kad jų buvimo pėdsakų ten aptiko senovės tyrinėtojai Bajeris ir Naruševičius1.
t-002vidutinis

Naruševičius, anot Narbuto, daugelyje darbų patvirtino teiginį apie gelonų tautą prie Nemuno aukštupio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tai, be abejonės, yra Pripetė ir Nemunas, nors kai kurie tyrinėtojai pirmąja laiko Vyslą, bet dėl antrosios visų nuomonės sutampa. Sis geografas pastarosios aukštupyje kuo aiškiausiai apgyvendina gelonų tautą2. Naruševičius taip pat patvirtina tai daugelyje savo darbų3. Pats Ptolemėjas, kuris šį sykį mini toje žemėje gyvenančią igelonų tautą, 1 Zelva — lietuviškas pavadinimas — taip pat kartojasi ne vienoje vietoje. Mes nesigilinsime į upių pavadinimų etimologinį tyrimą, nes tai mus nuvestų toli nuo pageidaujamo trumpumo; tai paliekame lietuvių kalbos ir jos ištakų tyrinėtojams.
t-003vidutinis

Naruševičius taip pat patvirtina tai daugelyje savo darbų3.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Tai, be abejonės, yra Pripetė ir Nemunas, nors kai kurie tyrinėtojai pirmąja laiko Vyslą, bet dėl antrosios visų nuomonės sutampa. Sis geografas pastarosios aukštupyje kuo aiškiausiai apgyvendina gelonų tautą2. Naruševičius taip pat patvirtina tai daugelyje savo darbų3. Pats Ptolemėjas, kuris šį sykį mini toje žemėje gyvenančią igelonų tautą, 1 Zelva — lietuviškas pavadinimas — taip pat kartojasi ne vienoje vietoje. Mes nesigilinsime į upių pavadinimų etimologinį tyrimą, nes tai mus nuvestų toli nuo pageidaujamo trumpumo; tai paliekame lietuvių kalbos ir jos ištakų tyrinėtojams.
t-004vidutinis

Ypač po to, kai esi turėjęs rankose Naruševičiaus „Lenkų tautos istoriją“, kur III tome gali rasti patikinimus, kad buvo isto riškai pagrįstų priežasčių, o visai ne dėl tautos tuščiagarbių užmačių jie buvo verti tokio vardo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Ypač po to, kai esi turėjęs rankose Naruševičiaus „Lenkų tautos istoriją“, kur III tome gali rasti patikinimus, kad buvo istoriškai pagrįstų priežasčių, o visai ne dėl tautos tuščiagarbių užmačių jie buvo verti tokio vardo.
t-212976vidutinis

Naruševičius rašo.; „Ar būta litianų (Lithuani), tarnavusių su Atilos ženklais, jokių žinių nė ra, nes tai visiškai nenustatyta. Paminėję, kad jų būta, istorikai visiškai nutyli, iš kur jie kilę“1.

Įrodymai (1)
t-213997vidutinis

161 krikščioniško sios eros metais, pasak Naruševičiaus tyrimų1, gotai su savo karaliumi Filimeru, pereidami iš Germanijos į Sarmatiją, tiltu kėlėsi per Vyslos žemupį, nes ši upė tuo met ribojo senovės geografų taip pavadintus kraštus.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

161 krikščioniškosios eros metais, pasak Naruševičiaus tyrimų1, gotai su savo karaliumi Filimeru, pereidami iš Germanijos į Sarmatiją, tiltu kėlėsi per Vyslos žemupį, nes ši upė tuomet ribojo senovės geografų taip pavadintus kraštus.
t-214774vidutinis

Nors autorius ir ne vienas pats stojo Lietuvos istorijos tyrinėjimų srityje (kaip jis nori tvir tinti įžangos pradžioje), nes po Strijkovskio ir po Kojalavičiaus Naruševičiaus, Bogušas ir kiti jau yra gana ženk liai atnaujinę jos pėdsakus, vis dėlto jo.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Nors autorius ir ne vienas pats stojo Lietuvos istorijos tyrinėjimų srityje (kaip jis nori tvirtinti įžangos pradžioje), nes po Strijkovskio ir po Kojalavičiaus Naruševičiaus, Bogušas ir kiti jau yra gana ženkliai atnaujinę jos pėdsakus, vis dėlto jo nuopelnas visuomet bus labai didelis, nes jis į vieną vietą surinko apie Lietuvą tas žinias, kurios buvo išbarstytos po įvairias lenkų, rusų ir vokiečių kronikas, taip pat skambėjo įvairiuose to krašto padavimuose
Visi teiginiai ir įrodymai (10 teiginiai, 9 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—66
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—22
Lietuvių tautos istorija, t. 3—11