Mykolas Lietuvis liudijo, kad seniau totoriai garsėjo santūrumu, svetingumu ir iš kartos į kartą perduodamomis dorybėmis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 159
62 Kaip seniau totoriai garsėjo santūrumu, svetingumu ir kitomis iš kartų kartoms pereinančiomis dorybėmis, liudija Mykolas Lietuvis, vienintelis autentiškų raštų apie savo tautos papročius autorius, kuris bando (gal ir apsirinka) totorius vertesniais už savo tėvynainius esant pripažinti. Žr. retą jo kūrinėlį: Mikalonis Lituani, de M oribus Tartarorum, Lituanorum et M oschorum, Fragmina X, multiplici historia referta etc. nunc priM um per J. J a c. G r a s s e r u in, C. P. cx Manuscripto authentico edita. Basi- ^’ne, apud Conrad Waldkirchium MDCXV - nurodo jis savo kūrinėlio gale: Epithomefragminis secundi, p. 14.
Mykolas Lietuvis savo svarstymuose Vytauto laikų papročių rigorizmą ir asketizmą priešpriešino savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 60
Kitas Lietuvos bajoriškosios visuomenės istorinės sąmonės siužetas formavosi iškeliant Vytautą ir jo laikus. Jau pirmoji Lietuvos poema, tikras renesansinis kūrinys, 1523 m. išleista Mikalojaus Husoviano poema „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ būtent ir siekė Vytauto laikus parodyti kaip idealą savo laikų visuomenei. Šias idėjas randame ir Mykolo Lietuvio svarstymuose apie valstybės tvarką („Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, apie 1550), kurioje Vytauto laikų papročių rigorizmas ir asketizmas yra priešpriešinamas savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai. Mykolas Lietuvis siūlo ir kalbos permainas – atsisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie romėnų, t. y. lotynų.
Mykolo Lietuvio svarstymai apie valstybės tvarką siejami su veikalu „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 60
Kitas Lietuvos bajoriškosios visuomenės istorinės sąmonės siužetas formavosi iškeliant Vytautą ir jo laikus. Jau pirmoji Lietuvos poema, tikras renesansinis kūrinys, 1523 m. išleista Mikalojaus Husoviano poema „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ būtent ir siekė Vytauto laikus parodyti kaip idealą savo laikų visuomenei. Šias idėjas randame ir Mykolo Lietuvio svarstymuose apie valstybės tvarką („Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, apie 1550), kurioje Vytauto laikų papročių rigorizmas ir asketizmas yra priešpriešinamas savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai. Mykolas Lietuvis siūlo ir kalbos permainas – atsisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie romėnų, t. y. lotynų.
Apie tai yra rašęs Mykolas L i e t u v i s, p. 28.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 160
63 Tolesniuose mūsų istorijos pasakojimuose plačiau išdėstysime apie tą totorių gyvenamą miesto dalį; prie Vokės, be kitų totorių, buvo apsigyvenę 40 brolių, todėl iki šios dienos ta gyvenvietė vadinama Sorok Tatary, iš rusų k. išvertus reiškia - Keturiasdešimties Totorių kaimas. Apie tai yra rašęs Mykolas L i e t u v i s, p. 28.
Mykolas Lietuvis liudijo, kad Vilniaus katedroje saugotos trofėjinės vėliavos sudegė per 1530 m. gaisrą.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 87
Čia, valdovui grįžus, įvyko triumfo iškilmės, eisenoje buvo vedami belaisviai Maskvos karvedžiai ir kariai, Vilniaus katedroje pakabintos trofėjinės vėliavos. (Kaip liudija Mykolas Lietuvis, jos su kitomis čia saugotomis sudegė per 1530 m. gaisrą).
Mykolas Lietuvis rašė apie Keturiasdešimties Totorių kaimo pavadinimo kilmę.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 160
63 Tolesniuose mūsų istorijos pasakojimuose plačiau išdėstysime apie tą totorių gyvenamą miesto dalį; prie Vokės, be kitų totorių, buvo apsigyvenę 40 brolių, todėl iki šios dienos ta gyvenvietė vadinama Sorok Tatary, iš rusų k. išvertus reiškia - Keturiasdešimties Totorių kaimas. Apie tai yra rašęs Mykolas L i e t u v i s, p. 28.
Mykolas Lietuvis siūlė atsisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie lotynų kalbos.
Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 60
Kitas Lietuvos bajoriškosios visuomenės istorinės sąmonės siužetas formavosi iškeliant Vytautą ir jo laikus. Jau pirmoji Lietuvos poema, tikras renesansinis kūrinys, 1523 m. išleista Mikalojaus Husoviano poema „Giesmė apie stumbro išvaizdą, žiaurumą ir medžioklę“ būtent ir siekė Vytauto laikus parodyti kaip idealą savo laikų visuomenei. Šias idėjas randame ir Mykolo Lietuvio svarstymuose apie valstybės tvarką („Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, apie 1550), kurioje Vytauto laikų papročių rigorizmas ir asketizmas yra priešpriešinamas savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai. Mykolas Lietuvis siūlo ir kalbos permainas – atsisakyti rusėnų kalbos ir pereiti prie romėnų, t. y. lotynų.
Narbutas remiasi Mykolu Lietuviu teigdamas, kad Lietuvoje Eskulapo garbinimas išliko kaip žalčių laikymas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 158
Stenderis savo latvių mitologijoje prisimena, kad pats buvęs panašių, Auskučio sukeltų, neramumų liudytojas. Garbinamas buvo žalčio pavidalu. Mykolas Lietuvis pasakoja, kad Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, Eskulapo garbinimas išliko kaip žalčių laikymas1.
Taip pat Kaunio vardas labiau už Kūno panašesnis į pa vadinimą miesto, kuris lietuviškai vadinasi Kaunu (Kaunos).
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 159
Taip pat Kaunio vardas labiau už Kūno panašesnis į pavadinimą miesto, kuris lietuviškai vadinasi Kaunu (Kaunos). Senovės romėnų vienas iš Kupidono pavadinimų taip pat buvo Caunius. Datonas (Datonus) Dievaitis, žemių arba visokio turto dalytojas. Tik tiek apie jį papasakojo Lasickis. Tenka spėlioti, kad tai buvo savotiškas Plutono sekimas.
Alfredas Bumblauskas teigia, kad Mykolas Lietuvis apie 1550 m. veikale „Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“ Vytauto laikų papročių rigorizmą priešpriešino savo meto visuomenės išglebimui ir netvarkai.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 152
Šias idėjas randame ir Mykolo Lietuvio svarstymuose apie valstybės tvarką („Apie totorių, lietuvių ir maskvėnų papročius“, apie 1550), kurioje Vytauto laikų papročių rigorizmas ir asketizmas yra priešpriešinamas savo meto visuomenės išglebimui, girtuoklystei ir netvarkai.
Mykolas Lietuvis siūlė rusėnų kalbą keisti lotynų kalba.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 154
Mykolas Lietuvis siūlė rusėnų kalbą keisti lotynų kalba, o Kulvietis – lietuvių.
Narbutas mano, kad Mykolas Lietuvis labiau įrodė šių kalbų kilmę iš vieno šaltinio negu jų tapatybę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 194
Lenkijos mokslo amžiuje gyvenęs Mykolas Lietuvis stengėsi įrodyti lietuvių ir lotynų kalbų ■vienodumą2. Ilgai čia reikėtų dėstyti jo įrodymus, paremtus vien žodžių ir religinių apeigų panašumu, bet pasakysime tik tiek, jog šis autorius, puikiai mokėjęs abi kalbas, labiau įrodė jų kilmę iš vieno šaltinio negu jų tapatybę.
Mykolas Lietuvis pasakoja, kad Lietuvoje Eskulapo garbinimas išliko žalčių laikymo pavidalu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 157
Mykolas Lietuvis pasakoja, kad Lietuvoje, kaip ir pas romėnus, Eskulapo garbinimas išliko kaip žalčių laikymas1.