Miechovita klaidingai teigė, kad žygio vadovavimas buvo pavestas Konradui Valenrodui kaip didžiajam magistrui. M. Miechovitos Lenkijos kronika turėjo tekstinių sutapimų su Bychovco kronika.
22 Miechovita, Strijkovskis ir K o j e 1 a v i č i u s klysta sakydami, esą žygio vadovavimas buvo pavestas Konradui Valenrodui, kurį jau tuo metu vadina didžiuoju magistru, kai Konradas Valenrodas 1382 metais, sekmadienį prieš Šv. Mykolą paskirtas Ordino didžiuoju maršalu, 1387 metais per Apreiškimo Marijai šventę tapo didžiuoju komtūru arba arkikomtūru, 1390 rugpjūčio 15 d., po didžiojo magistro Konrado Ciolnerio fon Rotenšteino mirties, - ir didžiojo magistro vietininku, iki pat kapitulos suvažiavimo, ir tik 1391 m. kovo 12 d. išrinktas didž. magistru; mirė 1393 m. liepos 25 d.
Be to, kai kurie M. Miechovitos Lenkijos kronikos ir Bychovco kronikos tekstų sutapimai, apra- 41 Traclatus de duabus Šarmaitis, Asiana ei Europiana, Cracoviae. 1517. Sekanlys leidimai išėjo 1518, 1521, 1532. 1537 Ir 1582 m. u M a l h i a e d e M e y c h o v. Chronica Polonorum.
Miechovitos Lenkijos kronika galėjo sti muliuoti Bychovco kronikos — trumpos, bet naujos Lie tuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos — parašymą, paėmus pagrindu jau prieš 1519 m. sukurtą Platesnio jo sąvado legendinę dalį, perdirbus 1377—1445 m. isto riją.
Yra pagrindo spėti, kad kaip tik M. Miechovitos Lenkijos kronika galėjo stimuliuoti Bychovco kronikos — trumpos, bet naujos Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės istorijos — parašymą, paėmus pagrindu jau prieš 1519 m. sukurtą Platesniojo sąvado legendinę dalį, perdirbus 1377—1445 m. istoriją, išdėstytą Trumpajame sąvade ir visai naujai parašant 1446—1506 m. Lietuvos istoriją.