Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Autorius

M. Tepenas

9 teiginiai9 įrašai0 ryšių

M. Tepenas – autorius, nagrinėjęs Prūsijos istoriografiją ir ypatingą dėmesį skyręs Petrui Dusburgiečiui. Rengdamas naują kronikos leidimą, jis išsamiau tyrė jos tekstą, lygino Torunės, Karaliaučiaus, Berlyno ir kitus išlikusius nuorašus, o 1861 m. originalo, lotynų, kalba paskelbė mokslinį leidimą serijoje „Scriptores rerum Prussicarum“. Remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, XIX a. Tepenas priėjo išvadą, kad skalviai ir nadruviai buvo lietuviai. Tyrinėdamas baltų Romovės ar Romuvos vietą Nadruvoje, jis atkreipė dėmesį į Rausvės intaką Romenę rytų Nadruvoje, į pietus nuo Pilkalnio. Taip jo darbas siejasi ne tik su kronikos tekstologija, bet ir su platesniais baltų istorijos bei geografijos aiškinimais.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pažiūros
  • XIX a., remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, priėjo išvadą, kad skalviai ir nadruviai buvę lietuviai.
  • Šaltinio autoriaus perteiktas M. Tepeno požiūris; XIX a.; etninės istorijos tyrimų kontekstas.
GebėjimaiŠaltinių nesutarimas
  • Apžvelgė Prūsijos istoriografiją, išsamiai tyrė Petro Dusburgiečio kroniką ir rengė jos mokslinį leidimą pagal skirtingus istorinius nuorašus.
  • Atkreipė dėmesį į Rausvės intaką Romenę rytų Nadruvoje, į pietus nuo Pilkalnio.
  • M. Tepeno mokslinė veikla Prūsijos istoriografijos ir Petro Dusburgiečio kronikos tyrimų kontekste.
  • Geografinių ir istorinių vietovių tyrimų kontekstas; šaltinyje nurodoma kaip M. Tepeno pastaba.
Pareigos ir vaidmuo
  • Parengė Petro Dusburgiečio kronikos mokslinį leidimą originalo, lotynų, kalba ir 1861 m. paskelbė jį „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje.
  • M. Tepeno, kaip mokslinio leidimo parengėjo ir paskelbėjo, vaidmuo; 1861 m.; kronikos leidybos kontekstas.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-001aukstas

M. Tepenas, remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, padarė išvadą, kad skalviai ir nadruviai buvo lietuviai.

Įrodymai (1)
t-002vidutinis

M. Tepenas atkreipė dėmesį į Rausvės intaką Romenę rytų Nadruvoje, į pietus nuo Pilkalnio.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Ieškodamas centrinės baltų Romovės resp. Romuvos Nadruvoje, M. Pretorijus (1664— 1684 m. gyvenęs Nibudžiuose, į šiaurės rytus nuo Gumbinės) rašęs, kad, jo nuomone, Romovė resp. Romuva galėjusi būti prie Biserkiemio (netoli Gumbinės) ant kalvos, tada vadintos Sidabro kalnu, kur aptinkama įvairių radinių, be kita ko — pentinų, lenkto ir sukto sidabro (Prätorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 1, § XXII, r. 1. (WU) 152; r. p. (MA) 271—272; š. p. 564—565). M, Tepenas atkreipė dėmesį į Rausvės intaką Romene rytų Nadruvoje, į pietus nuo Pilkalnio (Тоерреn M., HCGP, p. 26—27 ir žemėlapis).
t-003vidutinis

M. Tepenas šiame šaltinyje tiesiogiai nurodomas kaip Petro Dusburgiečio kronikos mokslinio leidimo parengėjas ir paskelbėjas 1861 m.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kronikos mokslinį leidimą originalo (lotynų) kalba pagal išlikusius vėlesnius Torunės, Karaliaučiaus, Berlyno ir kt. nuorašus parengė ir 1861 m. „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje paskelbė M. Tepenas. Kronikos lietuviškas vertimas publikuojamas pirmą kartą. „Lituanistinės bibliotekos“ serijoje pateikiamu Petro iš Dusburgo kronikos teksto vertimu, jo aptarimu įžanginiame straipsnyje bei paaiškinimuose norima platesnei visuomenei atskleisti šio svarbaus šaltinio turinį ir reikšmę, padaryti plačiau prieinamą kronikos tekstą, panagrinėti kai kurias istoriografines, kultūrines, filologines ir kt. problemas.
t-004vidutinis

M. Tepenas 1853 m. Berlyne paskelbė veikalą „Geschichte der preussischen Historiographie von P. v. Dusburg bis auf K. Schütz“.

Įrodymai (1)
t-005vidutinis

M. Tepenas 1861 m. „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje paskelbė mokslinį lotynišką kronikos leidimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kronikos mokslinį leidimą originalo (lotynų) kalba pagal išlikusius vėlesnius Torunės, Karaliaučiaus, Berlyno ir kt. nuorašus parengė ir 1861 m. „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje paskelbė M. Tepenas. Kronikos lietuviškas vertimas publikuojamas pirmą kartą. „Lituanistinės bibliotekos“ serijoje pateikiamu Petro iš Dusburgo kronikos teksto vertimu, jo aptarimu įžanginiame straipsnyje bei paaiškinimuose norima platesnei visuomenei atskleisti šio svarbaus šaltinio turinį ir reikšmę, padaryti plačiau prieinamą kronikos tekstą, panagrinėti kai kurias istoriografines, kultūrines, filologines ir kt. problemas.
t-224132vidutinis

M. Tepenas parengė kronikos mokslinį leidimą originalo kalba ir 1861 m. paskelbė jį „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Kronikos mokslinį leidimą originalo (lotynų) kalba pagal išlikusius vėlesnius Torunės, Karaliaučiaus, Berlyno ir kt. nuorašus parengė ir 1861 m. „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje paskelbė M. Tepenas. Kronikos lietuviškas vertimas publikuojamas pirmą kartą.
t-225464vidutinis

M. Tepenas apžvelgė Prūsijos istoriografiją ir skyrė daug dėmesio Dusburgiečiui.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

M. Tepenas, apžvelgdamas Prūsijos istoriografiją, nemaža dėmesio skyrė ir Dusburgiečiui84. Žymiai išsamiau jis ištyrė kroniką, rengdamas naują jos leidimą „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje, kur tekstas pateiktas pagal geriausius nuorašus (pagrindu paimtas XVII a. Torunės nuorašas, jis sulygintas su XVI a. Karaliaučiaus, Berlyno ir kt. variantais
Visi teiginiai ir įrodymai (9 teiginiai, 9 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)—89