M. Tepenas, remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, padarė išvadą, kad skalviai ir nadruviai buvo lietuviai.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 8
Savo ruožtu dar XIX a. M. Tepenas, remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, priėjo išvadą, kad skalviai ir nadruviai buvę lietuviai9.
M. Tepenas atkreipė dėmesį į Rausvės intaką Romenę rytų Nadruvoje, į pietus nuo Pilkalnio.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 64
Ieškodamas centrinės baltų Romovės resp. Romuvos Nadruvoje, M. Pretorijus (1664— 1684 m. gyvenęs Nibudžiuose, į šiaurės rytus nuo Gumbinės) rašęs, kad, jo nuomone, Romovė resp. Romuva galėjusi būti prie Biserkiemio (netoli Gumbinės) ant kalvos, tada vadintos Sidabro kalnu, kur aptinkama įvairių radinių, be kita ko — pentinų, lenkto ir sukto sidabro (Prätorius M., Deliciae..., kn. 4, sk. 1, § XXII, r. 1. (WU) 152; r. p. (MA) 271—272; š. p. 564—565). M, Tepenas atkreipė dėmesį į Rausvės intaką Romene rytų Nadruvoje, į pietus nuo Pilkalnio (Тоерреn M., HCGP, p. 26—27 ir žemėlapis).
M. Tepenas šiame šaltinyje tiesiogiai nurodomas kaip Petro Dusburgiečio kronikos mokslinio leidimo parengėjas ir paskelbėjas 1861 m.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 5
Kronikos mokslinį leidimą originalo (lotynų) kalba pagal išlikusius vėlesnius Torunės, Karaliaučiaus, Berlyno ir kt. nuorašus parengė ir 1861 m. „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje paskelbė M. Tepenas. Kronikos lietuviškas vertimas publikuojamas pirmą kartą. „Lituanistinės bibliotekos“ serijoje pateikiamu Petro iš Dusburgo kronikos teksto vertimu, jo aptarimu įžanginiame straipsnyje bei paaiškinimuose norima platesnei visuomenei atskleisti šio svarbaus šaltinio turinį ir reikšmę, padaryti plačiau prieinamą kronikos tekstą, panagrinėti kai kurias istoriografines, kultūrines, filologines ir kt. problemas.
M. Tepenas 1853 m. Berlyne paskelbė veikalą „Geschichte der preussischen Historiographie von P. v. Dusburg bis auf K. Schütz“.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 275
Toppen M. Geschichte der preussischen Historiographie von P. v. Dusburg bis auf K. Schütz.—Berlin, 1853.
M. Tepenas 1861 m. „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje paskelbė mokslinį lotynišką kronikos leidimą.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 5
Kronikos mokslinį leidimą originalo (lotynų) kalba pagal išlikusius vėlesnius Torunės, Karaliaučiaus, Berlyno ir kt. nuorašus parengė ir 1861 m. „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje paskelbė M. Tepenas. Kronikos lietuviškas vertimas publikuojamas pirmą kartą. „Lituanistinės bibliotekos“ serijoje pateikiamu Petro iš Dusburgo kronikos teksto vertimu, jo aptarimu įžanginiame straipsnyje bei paaiškinimuose norima platesnei visuomenei atskleisti šio svarbaus šaltinio turinį ir reikšmę, padaryti plačiau prieinamą kronikos tekstą, panagrinėti kai kurias istoriografines, kultūrines, filologines ir kt. problemas.
M. Tepenas 1858 m. Gotoje išleido „Historisch-comparative Geographie von Preussen“.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 275
Toeppen M. Historisch-comparative Geographie von Preussen. — Gotha, 1858.
XIX a. M. Tepenas, remdamasis įvairiais rašytiniais šaltiniais, teigė, kad skalviai ir nadruviai buvę lietuviai.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
M. Tepenas parengė kronikos mokslinį leidimą originalo kalba ir 1861 m. paskelbė jį „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 5
Kronikos mokslinį leidimą originalo (lotynų) kalba pagal išlikusius vėlesnius Torunės, Karaliaučiaus, Berlyno ir kt. nuorašus parengė ir 1861 m. „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje paskelbė M. Tepenas. Kronikos lietuviškas vertimas publikuojamas pirmą kartą.
M. Tepenas apžvelgė Prūsijos istoriografiją ir skyrė daug dėmesio Dusburgiečiui.
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 20
M. Tepenas, apžvelgdamas Prūsijos istoriografiją, nemaža dėmesio skyrė ir Dusburgiečiui84. Žymiai išsamiau jis ištyrė kroniką, rengdamas naują jos leidimą „Scriptores rerum Prussicarum“ serijoje, kur tekstas pateiktas pagal geriausius nuorašus (pagrindu paimtas XVII a. Torunės nuorašas, jis sulygintas su XVI a. Karaliaučiaus, Berlyno ir kt. variantais