Lietuvos istorija

Lietuvos istorijos žinių lobynas

Lietuvosistorija

Autorius

Liudvikas Adomas Jucevičius

8 teiginiai11 įrašų5 ryšiai

Vikipedijos įžanga

Liudvikas Adomas Jucevičius (1813 m. gruodžio 15 d. Pakėvis, dab. Kelmės raj. – 1846 m. kovo 24 d. Lepelis, dab. Baltarusija) – Lietuvos tautosakininkas, etnografas, literatūrologas, rašęs lenkų kalba. Buvo žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį. Slapyvardis – Liudvikas iš Pakėvio (lenk. Ludwik z Pokiewia).

Šaltinis: Vikipedija

Pagal publikuotus šaltinius

Liudvikas Adomas Jucevičius – XIX amžiaus lietuvių autorius, kurio darbais rėmėsi istorikas Teodoras Narbutas. Jo monografijoms priskiriami „Lietuvių liaudies priežodžiai“ (1840), „Žemaitijos atsiminimai“ (1842) ir „Lietuva“ (1846), o pastarosios dalis „Metamorfozės lietuvių mitologijoje“ tapo medžiaga papildant antrąjį „Lietuvių tautos istorijos“ leidimą. Narbutas iš Jucevičiaus „Lietuvos“ taip pat paėmė padavimą apie septynias deives, todėl jo kūryba reikšminga XIX amžiaus lietuviškosios mitologijos ir istorijos raštijai. Šaltiniuose Jucevičius minimas ir kaip ekskunigas Adomas Jucevičius, 1836 m. laikraštyje „Tygodnik Petersburski“ plačiai aprašęs legendą apie gegužės pavirtimą. Kitas išskirtinis paminėjimas siejamas su Palangos pajūrio žvejais: anot kunigo Jucevičiaus, jie dievą Atrimpą vadino „Dzivsvits“.

Šaltinis: lietuvosistorija.eu

LietuviaiPajūrisPalangaVilniusAtrimpo vandens indas arba urna sužalčiuLiudvikas Adomas Jucevičius

Šaltiniais pagrįsti bruožai

Savybės

SavybėAprašymasLaikas / kontekstasŠaltiniai
Pareigos ir vaidmuo
  • Ekskunigas ir autorius
  • T. Narbutas jį įvardija kaip ekskunigą Adomą Jucevičių; Jucevičius buvo monografijų „Lietuvių liaudies priežodžiai“ (1840), „Žemaitijos atsiminimai“ (1842) ir „Lietuva“ (1846) autorius.
Gebėjimai
  • Rašė ir aprašė lietuvių mitologijos bei tautosakos medžiagą
  • Šaltiniai nurodo, kad Jucevičius veikale „Lietuva“ aprašė medžiagą apie lietuvių mitologiją, padavimą apie septynias deives ir legendą apie gegužės pavirtimą; pastarojo aprašymu jis užėmė nemažą „Tygodnik Petersburski“ 1836 m. Nr. 28 dalį.
Istorinė reikšmė
  • Buvo vienas ryškiausių T. Narbuto darbinio „Lietuvių tautos istorijos“ varianto autorių
  • T. Narbuto parankiniame egzemplioriuje gausu citatų iš Jucevičiaus monografijų; 1998 m. šaltinis jį, po T. Volianskio, įvardija kaip antrą ryškiausią darbinio varianto autorių.

Patikrinti teiginiai

Atrinkti teiginiai

t-218023vidutinis

T. Narbutas naudojo L. A. Jucevičiaus monografijas „Lietuvių liaudies priežodžiai“ (1840), „Žemaitijos atsiminimai“ (1842) ir „Lietuva“ (1846).

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Su L. A. Jucevičiumi, regis, taip pat nebūta glaudesnių kontaktų; laiškų neliko, o ir vertinimų taip pat. Vis dėlto parankiniame egzemplioriuje gausu citatų iš L. A. Jucevičiaus monografijų („Lietuvių liaudies priežodžiai“, 1840; „Žemaitijos atsiminimai“, 1842; „Lietuva“, 1846); po T. Volianskio tai buvo antras ryškiausias darbinio LTI varianto autorius, ir tai jau daug ką pasako.
t-005vidutinis

Liudvikas Jucevičius ir Stanislovas Čerskis aptariamą hierarchą vertino kaip vieną iš puikiausių vyskupų, pabrėždami jo žmoniškumą, šeimininkiškumą, pomėgį mokslui ir gerą skonį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)

t-004vidutinis

Narbutas nurodo, kad ekskunigas Adomas Jucevičius „Tygodnik Petersburski“ 1836 m. Nr. 28 aprašė legendą apie gegužės pavirtimą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

O taip atsitiktų, jeigu aš pateikčiau ilgą legendą apie gegužės pavirtimą, kurio aprašymu ekskunigas Adomas Jucevičius užėmė nemenką „Tygodnik Petersburski“ (1836. Nr. 28) dalį. Vis dėlto patį pavirtimo turinį privalau aprašyti.
t-003vidutinis

Narbutas mini, kad ekskunigas Adomas Jucevičius legendos apie gegužės pavirtimą aprašymu užėmė nemažą „Tygodnik Petersburski“ 1836 m. Nr. 28 dalį.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

O taip atsitiktų, jeigu aš pateikčiau ilgą legendą apie gegužės pavirtimą, kurio aprašymu ekskunigas Adomas Jucevičius užėmė nemenką „Tygodnik Petersburski“ (1836. -Nr. 28) dalį. Vis dėlto patį pavirtimo turinį privalau aprašyti.
t-002vidutinis

Kunigo Jucevičiaus nuomone, Palangos pajūrio lietuviai žvejai Atrimpą vadino „Dzivsvits“.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba urna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys. Kunigo Jucevičiaus nuomone23 24 lietuviai, gyvenantys prie Palangos, prie jūros, tai yra žvejai, Atrimpą vadina „Dzivsvits“. Tas žymu­ 23 Ks.
Visi teiginiai ir įrodymai (8 teiginiai, 11 įrašai)

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Puslapio nuorodos:
Atrimpo vandens indas arba urna su žalčiuLietuviaiPajūrisPalangaVilnius

Šaltinių sąrašas

ŠaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)—44
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)—26
Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)—11