Vikipedijos įžanga
Liudvikas Adomas Jucevičius (1813 m. gruodžio 15 d. Pakėvis, dab. Kelmės raj. – 1846 m. kovo 24 d. Lepelis, dab. Baltarusija) – Lietuvos tautosakininkas, etnografas, literatūrologas, rašęs lenkų kalba. Buvo žemaičių lietuviškojo sąjūdžio dalyvis, literatas ir kraštotyrininkas, aprašęs žemaičių krašto gyvenimą, papročius, pirmasis papasakojęs legendą apie Jūratę ir Kastytį. Slapyvardis – Liudvikas iš Pakėvio (lenk. Ludwik z Pokiewia).
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Liudvikas Adomas Jucevičius – XIX amžiaus lietuvių autorius, kurio darbais rėmėsi istorikas Teodoras Narbutas. Jo monografijoms priskiriami „Lietuvių liaudies priežodžiai“ (1840), „Žemaitijos atsiminimai“ (1842) ir „Lietuva“ (1846), o pastarosios dalis „Metamorfozės lietuvių mitologijoje“ tapo medžiaga papildant antrąjį „Lietuvių tautos istorijos“ leidimą. Narbutas iš Jucevičiaus „Lietuvos“ taip pat paėmė padavimą apie septynias deives, todėl jo kūryba reikšminga XIX amžiaus lietuviškosios mitologijos ir istorijos raštijai. Šaltiniuose Jucevičius minimas ir kaip ekskunigas Adomas Jucevičius, 1836 m. laikraštyje „Tygodnik Petersburski“ plačiai aprašęs legendą apie gegužės pavirtimą. Kitas išskirtinis paminėjimas siejamas su Palangos pajūrio žvejais: anot kunigo Jucevičiaus, jie dievą Atrimpą vadino „Dzivsvits“.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu