t-001vidutinis
Liudviko Jucevičiaus „Raštai“ išnašoje nurodyti kaip 1959 m. Vilniuje išleistas šaltinis.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
2 Jucevičius L. Raštai. - V., 1959. - P. 370.
autorius
Liudvikas Adomas Jucevičius
5 teiginiai8 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Santrauka
Įvadinis tekstas Liudviką Jucevičių pristato kaip švietėją ir cituoja jo mintį apie atmintį bei praeitį. Išnašoje nurodomas 1959 m. Vilniuje išleistas Jucevičiaus „Raštų“ leidimas.
Patikrinti teiginiai
Svarbiausi faktai
t-002vidutinis
Kunigo Jucevičiaus nuomone, Palangos pajūrio lietuviai žvejai Atrimpą vadino „Dzivsvits“.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Atrimpo ženklas buvo javų pėdu uždengtas indas arba ur\nna, pripildyta vandens, kurioje laikomas vandens žaltys. Kuni\ngo Jucevičiaus nuomone23 24 lietuviai, gyvenantys prie Palangos,\nprie jūros, tai yra žvejai, Atrimpą vadina „Dzivsvits“. Tas žymu\n23 Ks.
t-003vidutinis
Narbutas mini, kad ekskunigas Adomas Jucevičius legendos apie gegužės pavirtimą aprašymu užėmė nemažą „Tygodnik Petersburski“ 1836 m. Nr. 28 dalį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
O taip atsitiktų, jeigu aš pateikčiau il\ngą legendą apie gegužės pavirtimą, kurio aprašymu ekskunigas\nAdomas Jucevičius užėmė nemenką „Tygodnik Petersburski“\n(1836. -Nr. 28) dalį. Vis dėlto patį pavirtimo turinį privalau ap\nrašyti.
t-004vidutinis
Narbutas nurodo, kad ekskunigas Adomas Jucevičius „Tygodnik Petersburski“ 1836 m. Nr. 28 aprašė legendą apie gegužės pavirtimą.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
O taip atsitiktų, jeigu aš pateikčiau ilgą legendą apie gegužės pavirtimą, kurio aprašymu ekskunigas Adomas Ju cevičius užėmė nemenką „Tygodnik Petersburski“ (1836. Nr. 28) dalį. Vis dėlto patį pavirtimo turinį privalau aprašyti.
t-005vidutinis
Liudvikas Jucevičius ir Stanislovas Čerskis aptariamą hierarchą vertino kaip vieną iš puikiausių vyskupų, pabrėždami jo žmoniškumą, šeimininkiškumą, pomėgį mokslui ir gerą skonį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.)
Papildoma informacija
Vaidmenys: author · person
Struktūruoti ryšiai
Su kuo susijęs objektas
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
Šaltiniai ir tolesnis skaitymas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 3 | 3 |
| Domininkas Burba, Bajorų gyvenimo peripetijos XVIII amžiaus vidurio Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinėje pagal Vilniaus kanauninko Jono Dominyko Lopacinskio asmeninę korespondenciją (straipsnis, 2015 m.) | — | 1 | 1 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 1 | 4 |