autorius

Laurinavičius

2 teiginiai2 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 2 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–2 iš 2 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Vėliau, kai jėzuitai pasistatė naują baž nyčią, tą mūrą (kaip jį vadina ponas Laurinavičius) perstatė į mokyklą; tai rodo šiandien ant jos sienų išlikę užrašai: „Pars Romana, Pars Greca“ (šiuos vietinių tyrinėjimų faktus pateikė ponas Laurinavičius -.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 269

Tai ir buvo toji šventykla, vėliau paversta svirnu,\ntai yra prekių sandėliu. Vėliau, kai jėzuitai pasistatė naują baž\nnyčią, tą mūrą (kaip jį vadina ponas Laurinavičius) perstatė į\nmokyklą; tai rodo šiandien ant jos sienų išlikę užrašai: „Pars\nRomana, Pars Greca“ (šiuos vietinių tyrinėjimų faktus pateikė\nponas Laurinavičius - garbingasis Kauno mokyklos profesorius\nir prefektas)*.\nKur ir kokios šventyklos buvo tikrojoje Lietuvoje, Žemai\ntijoje ir latvių žemėse iki XIII amžiaus - apie tai istorijos liu\ndijimų neturime; nieko reikšmingo ir negalėjo būti, nes religi\nnė sostinė Romovė ir vyriausiojo žynio rezidencija buvo Prū\nsuose.

t-002vidutinis

Laurinavičius norėjo pradžiuginti motiną ką tik pražydusiomis gėlėmis, kurias pro karalienės rūmų langą pamatė žydinčias Rasos (Ross) upės pakrantėje; tuo tikslu ji nepastebėta išbėgo iš rūmų.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

PDF 135

Kartą pavasarį ji norėjo pradžiuginti motiną ką tik pražydusiomis gėlėmis, kurias pro karalienės rūmų langą pamatė žydinčias Rasos (Ross) upės pakrantėje; tuo tikslu ji nepastebėta išbėgo iš rūmų. Vienas gražiausių pavasario žiedų, tarytum augantis prie pat kranto, pasirodė esąs vidury upės; jį lengvai supo tekantis vanduo, pa dvigubindamas žiedo grožį nuostabių spalvų švytėjimu, lyg tai būtų buvę brangakmeniai. Toje vietoje upė buvo labai sekli, tekėjo per geltoną smėlį. Karalaitė, suviliota žavingos gėlės, nusiavusi raudonas kurpeles, išdrįso įbristi į vandenį. Vos ji pasilenkė skinti tariamojo laimikio, upės dugnas prasivėrė ir įtraukė ją į požemio gelmę - pragarą (Pragaras).