Narbutas rašo, kad Lukas Davidas ir Simonas Grunau žinias apie Romovės įkūrimą ir krivio buvimą grindė pirmojo Prūsijos vyskupo Kristijono kronika.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 415
Abu šie kronikininkai - Lukas Davidas (kn. I. - P. 16,53-54) ir Simonas Grunau (traktatas II. - Skyrius 1. - Skirsnis 4) - aiškiai įtikina, kad jų žinios apie Romovės įkūrimą ir krivio buvimą remiasi pirmojo Prūsijos vyskupo Kristijono kronika.
Narbutas nurodo, kad žinia apie Kristijono kroniką dėl Romovės ir krivio remiasi padavimu, bet kronikos egzistavimą jis laiko įrodytu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 415
- Skirsnis 4) - aiškiai įtikina, kad jų žinios apie Romovės įkūrimą ir krivio buvimą remiasi pirmojo Prūsijos vyskupo Kristijono kronika. Tiesa, tai yra tikrumas, kuris remiasi tik padavimu apie minėtąją kroniką, bet kitur turima aiškiausių įrodymų, kad ji tikrai egzistavo2. O pats krivis visoje jų istorijoje atlieka tokį svarbų vaidmenį ir yra toks svarbus objektas, kad jeigu jis būtų buvęs pramanytas, tai būtų sugriuvusi visa jos sandara.
Hartknocho perteikimu, Kristijonas buvo pirmasis Kulmo, arba Prūsijos, vyskupas ir kronikos apie senovės Prūsiją autorius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 167
* ¥ * III skyrius S E N O V Ė S Ž I N I Ų T Ę S I N Y S 171 Sausumos atradimai. Iš imperatoriaus Augusto valdymo Romos valstybėje epochos išliko geografijos—istorijos paminklas, susijęs su mūsų tema. ITartknochas savo prūsų istorijos 20 puslapyje rašo« jog pirmasis Kulmo, arba Prūsijos, vyskupas Kristijonas, autorius kronikos, kuri buvo laikoma pradingusia, apie senovės Prūsiją, — ją cituoja ir mūsų kronikininkai Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas, — ¡pasakoja Bitinijos keliautojo Divonio, neva 17 metais prieš Kristaus gimimą apsilankiusio krašte, vėliau pavadintame Prūsija, stebėjimus.
Narbutas, remdamasis Foigtu, neabejojo vyskupo Kristijono kronikos „Liber filiorum Belini“ egzistavimu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 170
3 Apie tikrą egzistavimą vyskupo Kristijono kronikos, kuri vadinosi Liber filiorum Belini, cum suis superstitionibus Brutiae factionis incipit cum molestia cordis ir kurios pradžią sudarė Jaroslavo kronika, o vėliau autoriaus pastabos, nėra abejonių, atsižvelgiant j tai, ką šia tema parašė ponas Foigtas (Gesch. Preuss. B. I. S. 617).
Kristijonas, pirmasis Kulmo arba Prūsijos vyskupas, įvardijamas kaip kronikos apie senovės Prūsiją autorius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 167
* ¥ * III skyrius S E N O V Ė S Ž I N I Ų T Ę S I N Y S 171 Sausumos atradimai. Iš imperatoriaus Augusto valdymo Romos valstybėje epochos išliko geografijos—istorijos paminklas, susijęs su mūsų tema. ITartknochas savo prūsų istorijos 20 puslapyje rašo« jog pirmasis Kulmo, arba Prūsijos, vyskupas Kristijonas, autorius kronikos, kuri buvo laikoma pradingusia, apie senovės Prūsiją, — ją cituoja ir mūsų kronikininkai Grunau, Henenbergeris, Vaiselijus ir Lukas Davidas, — ¡pasakoja Bitinijos keliautojo Divonio, neva 17 metais prieš Kristaus gimimą apsilankiusio krašte, vėliau pavadintame Prūsija, stebėjimus.
Kristijonas buvo prūsų vyskupas, kurio kronika pateko į Erazmo Stelos naudotus šaltinius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 271
jei įsigilinsime į pirmus Erazmo Stelos paragrafus, aiškiai liudijančius, jog jis rėmėsi prūsų vyskupo Kristijono kronika ir kitais senovės šaltiniais, kuriuose buvo prūsų tautinių senienų, patekusių į krikščioniškąsias žinias XIII amžiaus pradžioje ar dar anksčiau
Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenenbergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal mato mus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja ar ba.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 432
Betgi Pretorijus ir Johanas Leo, Gutštato kanauninkas, ir Flenenbergeris pirmasis, kaip jis pats prisipažįsta, o kiti pagal matomus požymius, kaip savo tyrimo šaltinį turėjo ne tik vyskupo Kristijono kroniką, bet ir kitus šaltinius, vienalaikius su ja arba kiek vėlesnius, tačiau ankstesnius už Dusburgietį; abu kalba apie tuos pačius vyriausiuosius žynius net plačiau ir su gerokai išsamesniais paaiškinimais negu Simonas Grunau17