J. Poverskis šiame šaltinyje minimas kaip tyrinėtojas, rašęs apie Dusburgiečio kronikos šaltinius, prūsų sukilimo chronologiją, baltų mitologiją ir atskirus Prūsijos istorijos klausimus. Išnašos jį tiesiogiai sieja su keliais skirtingais darbais, o vienoje vietoje jam priskiriamas konkretus tyrimo rezultatas apie žuvusį XIII a. vidurio šaltinį.
271 Sukilimo pradžia datuojama 1242 m. (Ewald A. L., Die Eroberung.., 2, p. 80—81; Kujot S., Dzieje Prus.., 1, p. 696; Matusas J., Senovės prūsų.., p. 28; Jasas R., Didysis.., p. 26; Lietuvių karas.., p. 132; Historia Polski, 1, 1, p. 342). Kai kas mano, kad sukilimas galėjęs prasidėti 1243 m. paskutiniame ketvirtyje (Powierski J., Przyczyny.., p. 204, 211).
G. Liabuda, tyrinėdamas XIII—XV a. Pamario bei Ordino valstybės analistiką, be kitų\nto meto šaltinių analizavo ir Dusburgiečio kroniką91. Polemizuodamas su kai kuriomis M.\nPoliakuvnos darbo išvadomis, G. Liabuda išanalizavo probleminius Dusburgiečio kronikos\nšaltinių klausimus, atskleidė jų genealogiją, atkreipė dėmesį į atskirų Ordino teritorijų\nvaldytojų raportus ir kt.92 J. Poverskis atskleidė Dusburgiečio panaudotą XIII a. vidurio\nšaltinį, kuris yra žuvęs93.
teiginiu, kad Galinda, prieš atsikraustant kryžiuočiams, jau buvusi visiška\ndykra (Kamiński A., Jaćwież, p. 58; Jasas R., Didysis..., p. 12). Dalis gyventojų galėjo\nišlikti iki XIII a. (Powierski J. Krytyka koncepcji..., p. 303).
J. Poverskis paskatino juos pradėti žiauriausius krikščionių persekiojimus, ir po kelerių metų prūsai, visiškai nusiaubę Kulmo žemę162, pavertė ją dykra, o krikščionis arba išžudė, arba išsivarė į nelaisvę ir pavertė amžinais vergais, ir tik vienas kitas iš jų išsigelbėjo pabėgdamas.
kaimynais, išpažįstančiais krikščionybę, netrukdė jiems garbinti gyvojo dievo ir apskritai jų nekliudė. Tačiau žmonių giminės priešas, nebegalėdamas pakęsti taikos, ilgainiui prisėjo raugių. Mat jis paskatino juos pradėti žiauriausius krikščionių persekiojimus, ir po kelerių metų prūsai, visiškai nusiaubę Kulmo žemę162, pavertė ją dykra, o krikščionis arba išžudė, arba išsivarė į nelaisvę ir pavertė amžinais vergais, ir tik vienas kitas iš jų išsigelbėjo pabėgdamas.
Šitai sužinoję, broliai vėl ėmė su juo kariauti ir taip dažnai jį kamavo antpuoliais, kad jis galop su visais savo namais bei šeimyna pasidavė tikėjimui ir broliams. 212 (207). Apie Sūduvos valsčiaus, vardu Zilija, nusiaubimą ir apie tai, kaip brolis Liu dvikas antrą kartą pakliuvo į nelaisvę Tuo metu, kai brolis Mangoldas, magistras, keliavo į kapitulą, brolis Konradas iš Tirbergo, maršalas, įsiveržė su daugybe brolių ir didžiule kariuomene į Sūduvos valsčių, vardu Zilija504.