Herodotas

PDF 112

E Noelis mano, kad Kabirus anksčiausiai pradėta garbinti Egipte, kadangi Memfyje buvo seniausia jų šventykla. Herodotas sako, kad pelazgai, iš Samotrakės salos atsikėlę į Pelaponesą, atsinešė dalį Kabirų ir įvedė paslaptingą jų garbinimo ritualą. Antikos laikais šviesiausi ir žymiausi žmonės veržėsi būti tų paslapčių dalyviais.

PDF 264

Lietuvių prisirišimas prie šventųjų miškų neišnyko iš karto, pasikeitus tikėjimui; vietos dokumentuose, senesniuose už XVIII amžių, tarp reikšmingesnių nekilnojamojo turto objektų randame nuolat minimus miškus: kartais kalbama apie mišką su kovarniais, tai reikštų seniai suaugusį mišką, nes tie paukščiai yra įpratę krauti lizdus aukščiausiuose medžiuose, tankiausiame miške ar nuošaliausiose vietose. Šventyklos Herodotas ir Strabonas tikina, kad egiptiečiai ir finikiečiai pirmieji pradėjo statyti šventyklas dievams arba pastatus, kuriuose jie būdavo garbinami. O persai ir kitos Rytų tautos dar ilgai tų statinių nežinojo; joms aukų atnašavimo vieta buvo kalnai.

PDF 365

Ant laidotuvių laužo su mirusiojo kūnu būdavo kraunama viskas, kas velionio gyvenime buvo malonaus arba reikalingo ar buvo jo puošmena. Šiuo požiūriu sekta senovės galais ir skandinavais bei daugeliu kitų įvairių tautų. Pasak Herodoto, skitai, laidodami savo karalius, taip pat užmušdavo jų mylimiausius tarnus.

PDF 41

Pirmykštėje žmonių visuomenėje tautos sunkiai pakęsdavo šalia savęs svetimos giminės ir kalbos žmones, o gentainių pagalbą ir abipusę draugystę labai brangino; tai rodo pavyzdžiai tautų, išlikusių bendruomeninio gyvenimo kūdikystės lygio ir atrastų mūsų amžiais. Minėtų pelazgų palikuonių turėjo būti ant kairiojo Dono vidurupio kranto. Tai mini ir Herodotas*, teigdamas, kad tisagetai gyvenę toliau į šiaurę, už gelonų gyvenamo krašto.

PDF 59

Manoma, kad šis pavadinimas atsirado ne iš itin gausios tautos, turėjusios tokį vardą, tačiau istoriškai pirmykštė jos kilmė taip ir nenustatyta. Herodotas, pats tiksliausias iš senovės rašytojų, palikęs tiek daug pasaulio istoriją dominančių smulkmenų, sarmatams skiria pusiau pasakiškas ištakas, neva jie yra neteisėto guolio vaikai, gimę iš amazonių ir skitų. Tačiau tai nepaaiškina šios genties istorijos, o tik rodo, kad ji esanti pusiau skitų kilmės.

PDF 80

Pirmosios jų gyvenvietės turėjo būti Očekovo miesto apylinkėse, nes kažkur ten buvo Gelono miestas. Herodotas prisimena buvus tokį miestą prie Juodosios jūros, kur netoliese buvo ir Dioskūrija; būtent šios vietos garsėjo didžiulėmis prekyvietėmis, į kurias susirinkdavo nesuskaičiuojamos minios žmonių iš maždaug trijų šimtų genčių, įvairių savo kalba ir gyvenamąja vieta1. Kada įvyko ta revoliucija, privertusi gelonus išvykti iš emporiumų, nėra jokių žinių; tikra tik tai, kad iki Darijaus žygio prieš Skitiją gelonai jau seniai gyveno tarp budinu, susiliejo su jais ir sudarė vieną tautą.

PDF 81

66 Gelonų-budinų respublika, kaip anksčiau rašėme (§ 57), būdama gana tankiai gyvenama, turėjo nelabai didelius žemės plotus; tai irgi liudija, jog čia daugiau dėmesio buvo skiriama žemdirbystei negu gyvulininkystei. Pats Herodotas, tą patį manydamas apie gelonus ir budinus, teigia, jog jie turėję tvirtoves ir tokį nekilnojamąjį turtą, kurį sunaikino persų antpuolis. Šio karo metu jie buvo ištikimiausi ir uoliausi skitų sąjungininkai.

PDF 150

Herodotas ¡savo kelionės po Skitiją metu teiravosi apie gintaringas vietas; boristeniečiai, ariba Padneprės graikų kolonistai, jam pasakoję, jog šis produktas pasiekiąs juos iš šiaurės vakaruose esančios jūros. Bet turbūt dėl kažkokio ¡pirkliško pavydo jie tiksliai nenurodė nei vietos, iš kur jis gabenamas, nei kelio, kuriuo jį veždavo. Keliautojas tik sužinojo, kad jis renkamas prie Eridano upės, įtekančios į minėtą jūrą; Dionyzas iš Charakso vėlgi kalba apie gintarą, randamą ten, kur Aldeskos upė įteka į Šiaurės jūrą3.

PDF 150

* * * II skyrius S E N O V Ė S G E O G R A F I N Ė S Ž I N I O S A P I E L I E T U V I Ų G Y V E N A M Ą S I A S Ž E M E S 155 Tyrinėjimas ir stebėjimai. Priartinus mūsų tyrimus prie geografijos, pirmiausia reikia kreiptis ¡patarimo į istorijos tėvą. Herodotas ¡savo kelionės po Skitiją metu teiravosi apie gintaringas vietas; boristeniečiai, ariba Padneprės graikų kolonistai, jam pasakoję, jog šis produktas pasiekiąs juos iš šiaurės vakaruose esančios jūros.

PDF 257

1 šį klausimą sunku atsakyti. Tik viena yra tikra, jog, anot Herodoto, Arimą skitiskai reiškė skaitvardį „vienas“2. Tad ir tas skitiškas lietuvių tautos pavadinimas galėjęs būti kildinamas iš to, kad ji buvo dviejų tautų, gelonų ir budinu, junginys, atsiradęs dar Slkitijos klestėjimo laikais, o pavadinimas galbūt atsineštas iš Rytų ir romėnams žinomas iš alanų bei masagetų pasakojimų; jie šią lygą žinojo dar rytuose.

PDF 376

Peržvelgėme visus mums žinomus išspausdintus tyrinėjimus apie Gero upę ir kraštą, be to, stebėjome patys vietoje, bet negalėjome sutikti su jokia išvada. Niekas iš gerai pažintų dalykų neatitinka labiau tikrovės už mūsų 1 Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, dorėnų krašto. Jis gimė apie 484 metus, mirė apie 400 metus prieš Kristaus gimimą. Begis, Šamo saloje jis pirkliavo. Mokytas, protingas vyras sugebėjo smalsumą derinti su sveiku protu, aplankė dalį Azijos, Afriką, Siaurės Graikiją, pabuvo vakarinėse Juodosios jūros pakrantėse, gyveno 01biįoje ir tikriausiai apkeliavo Bugo bei Dnepro pakrantes.

PDF 378

Vadinasi, įrodę Karkinito įlankos ir Karkinęs miesto egzistavimo prie skitų žemdirbių gyvenamos Dnepro dalies tikėtinumą ir remdamiesi tuo, ką anksčiau išdėstėme, aptinkame ir jo ištakų įrodymų. Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą.

PDF 384

O tas, kuris buvo piktas ir nusikalsdavo, negaudavo jokio pilkapio, ir jį surydavo žvėrys. Tai buvo karingi medžiokliai skitai“1. Herodotas rašo (IV knyga), kad prie Molocho vandenų arba, kaip mano kiti, kažkur aukščiau kairiojo Dnepro kranto matęs skitų kapų, o kiti, jo nuomone, turi būti kažkur šiauriau Gerų krašte, kur taip pat teka to paties pavadinimo upė; ten skitai nuo Dnepro žemupio atveža laidoti savo mirusiuosius galbūt dėl to, kad šis kraštas kažkada buvęs jų protėvių gyvenamoji vieta.

PDF 388

Tai plačiau paaiškins dalykus, kurių kontūrus paliko Herodotas. Reikėjo trisdešimt dienų, kad keliautojas iš Kolhų krašto prie Fasio pasiektų Meotų jūrą1, apie kurią seniausių žinių randame H erodo to darbuose, nors graikai turi ir gerokai senesnes epochas siekiančių duomenų. Maždaug 500 metais prieš Kristaus gimimą klestėjo prekyba tarp helenų ir meotidų, nes tokį bendrinį pavadinimą turėjo Pameotidės gyventojai2.

PDF 388

Maždaug 500 metais prieš Kristaus gimimą klestėjo prekyba tarp helenų ir meotidų, nes tokį bendrinį pavadinimą turėjo Pameotidės gyventojai2. Herodoto aprašymuose yra nemažai neaiškių vietų, ir taip bus ilgai, kol tinkamai panagrinėsime jas dabartinių ir praėjusių laikų dvasia. Tai ir yra tikslas, kurio mes dar siekiame ir nuo kurio vis labiau tolsime, kol liausimės praėjusio pasaulio dalykus atkakliai ir su išankstine nuostata matuoti mūsų šiandienos masteliais. Kritikuodami Herodoto patiklumą, taisysime jo geografines klaidas ir tiesas, t. y. visuomet žvelgsime iš atitinkamos vėlesnių laikų pozicijos, mažų mažiausiai neatsižvelgdami į išorinį žodžių pavidalą, jų reikšmės ir minčių atitikimą.

PDF 389

Taigi naujų laikų gabumams nebūdingas praėjusių amžių tikėjimas, kuris buvo mokslinis, žmogiškas ir dieviškas taip, jog šiandien, žvelgdami į praeities veidrodį, suvokiame mūsų labai matematiškai ribotą žvilgsni, kuris pastebi tik išorinius paviršius, vos įžiūri užtemdytus klonius, bet jokiu būdu negali nei jų išmatuoti, nei geriau pažinti. Būtent ši priežastis daro mus visiškai bejėgius spręsti apie tikrą reikšmę praėjusių laikų, jei jie patys savęs nepaaiškina; kalbant kitais žodžiais, galėtume būti pajėgūs istoriškumą padidinti filosofiškai arba kritiškai, nes kritika — filosofijos šaka. Nei Homero, nei Herodoto žemėlapiai, kurie niekad nebuvo tikslūs astronominiai-geografiniai, bet apskritai mitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai, nesutampa su mūsų žemėlapiais, kuriems būdingos tikslios matematinės projekcijos.

PDF 391

Greta vidinio ežero kampo1 2, kur prasideda sauromatų gyvenamosios vietos, penkiolika dienų kelio į šiaurę3 plytėjo jų valdos, visiškai plikos žemės, kur toliau, kaip rašė Herodotas, prasidėjo tikras budinu kraštas; jame žaliavo tankus įvairių medžių miškai. Toliau į šiaurę už jų vėl yra septynių dienų kelio dydžio dykuma (eųriųo^). Pasak tolesnių Herodoto' pasakojimų4, budinai yra didelė ir gausi tauta, jie turi mėlynas akis ir geltonai pilkšvus plaukus (yXaiwóu te jtao laxvowg ègre %ai no§§ói)). Jų krašte stovi medinis miestas (jtožig guž.Luų); šis miestas vadinamas Gelonos (TeAwubg), o jo gynybinės sienos (xeTxog) kiekvienos kraštinės ilgis sudaro 30 stadijų; ji aukšta ir medinė, kaip ir jų bažnyčia.

PDF 392

Kai skitai staiga dingo ir jų niekur nebuvo matyti, Darijus paliko šiuos pusiau pastatytus įtvirtinimus ir pasuko į vakarus, nes manė, kad ten buvo visi skitai. Iš čia persų karalius pradėjo traukti atgal. Lig šiol vadovavomės Herodoto pasakojimu, kuriame jie keliavo nuo Maetis ežero į žemyno gilumą; dabar grįžkime ten, kur jo vandenys jungiasi su Pontu, ir panagrinėkime tą truputį istorijos palikimo.

PDF 14

Štai kaip P. J. Safaržykas apibūdino T. Narbuto pamėgtuosius budinus: ,,<...> Herodoto budinai buvo venedų tauta, ir mums didelė paguoda, jog jau tokiais ankstyvais amžiais toks patikimas rašytojas duoda mums akivaizdų atminimą senovinės tautos, kurią, protingai apsvarsčius visas galimybes, kiekvienas protaujantis slavas drąsiai, be jokios apgaulės gali laikyti savo padermės šaka“3. O antrame „Slavų senienų“ tome konstatavo: „Budininai, budinai — pati seniausia Herodoto minima slavų šaka, kažkur Voluinėje ir Baltarusijoje“4.

PDF 110

2 Trans I strum regio est castra inhabit aia, ut aiunt, a Ziginis (la zi gis) qui ueste eudem, qua Medi, utuntur. (Anapus Istros yra tvirtovė, kur, sakoma, gyvena jazigai, dėvintys tokį pat apdarę kaip ir medai.) (Cap, XV. P. 457). Buvo teigiama, jog čia kalbama apie čigonus, tačiau šiandien to daryli jau nebegalima, nes jų istorija gerai žinoma'’1'.

PDF 53

Tad šis kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau. Buvo atkakliai ieškoma tokio pavadinimo upės, bet nerasta; mes manome, kad tai turėtų būti dabartinė Desna, o Hipakyris dabar vadinamas Seimo upe. Šios upės, susiliejančios netoli Dnepro žiočių, iš tikrųjų išteka iš skirtingų kraštų; tai sako ir Herodotas.

PDF 53

Tuoj už Desnos prasideda pilkapių kraštas, ir prie Rogačiovo jų yra daugiausia; jie iš dalies sukaupti viename plote, iš dalies išsklaidyti, įvairaus dydžio, todėl visas šis kraštas atrodo tarsi didelis kapinynas. Herodotas raišo-, kaid karalių kapai* yra pas gerus, kurie gyvena tolimuosiuose Geruose ir kapinėse. Vadinasi, būta skitų gerų—kapakasių genties, kažkokios skitų kastos, kuri gyveno šiame miškingame krašte — visos genties kapinėse.

PDF 150

Herodotas ¡savo kelionės po Skitiją metu teiravosi apie gintaringas vietas; boristeniečiai, ariba Padneprės graikų kolonistai, jam pasakoję, jog šis produktas pasiekiąs juos iš šiaurės vakaruose esančios jūros. Bet turbūt dėl kažkokio ¡pirkliško pavydo jie tiksliai nenurodė nei vietos, iš kur jis gabenamas, nei kelio, kuriuo jį veždavo. Keliautojas tik sužinojo, kad jis renkamas prie Eridano upės, įtekančios į minėtą jūrą; Dionyzas iš Charakso vėlgi kalba apie gintarą, randamą ten, kur Aldeskos upė įteka į Šiaurės jūrą3.

PDF 376

Peržvelgėme visus mums žinomus išspausdintus tyrinėjimus apie Gero upę ir kraštą, be to, stebėjome patys vietoje, bet negalėjome sutikti su jokia išvada. Niekas iš gerai pažintų dalykų neatitinka labiau tikrovės už mūsų 1 Herodotas buvo kilęs iš Halikarnaso, dorėnų krašto. Jis gimė apie 484 metus, mirė apie 400 metus prieš Kristaus gimimą. Begis, Šamo saloje jis pirkliavo. Mokytas, protingas vyras sugebėjo smalsumą derinti su sveiku protu, aplankė dalį Azijos, Afriką, Siaurės Graikiją, pabuvo vakarinėse Juodosios jūros pakrantėse, gyveno 01biįoje ir tikriausiai apkeliavo Bugo bei Dnepro pakrantes.

PDF 378

Vadinasi, įrodę Karkinito įlankos ir Karkinęs miesto egzistavimo prie skitų žemdirbių gyvenamos Dnepro dalies tikėtinumą ir remdamiesi tuo, ką anksčiau išdėstėme, aptinkame ir jo ištakų įrodymų. Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą.

PDF 378

Tik tenykščiai graikų boristeniečiai, prekiavę šiais gaminiais, atkeliaujančiais į Karkinę per Pantikapą iš Aldesko, galėjo paaiškinti jam minėtus dalykus. Jie taip pat pripaistė jį įbauginusių dalykų apie Šiaurę ir atėmė bet kokį norą tęsti kelionę. Jei jis būtų lankęsis tik Dnepro žemupyje esančiose tenykštėse graikų kolonijose, nebūtų taip įtikinamai aprašęs Gerų krašto ir kitų smulkmenų, susijusių su šiaurės vakarų Skitija.

PDF 384

O tas, kuris buvo piktas ir nusikalsdavo, negaudavo jokio pilkapio, ir jį surydavo žvėrys. Tai buvo karingi medžiokliai skitai“1. Herodotas rašo (IV knyga), kad prie Molocho vandenų arba, kaip mano kiti, kažkur aukščiau kairiojo Dnepro kranto matęs skitų kapų, o kiti, jo nuomone, turi būti kažkur šiauriau Gerų krašte, kur taip pat teka to paties pavadinimo upė; ten skitai nuo Dnepro žemupio atveža laidoti savo mirusiuosius galbūt dėl to, kad šis kraštas kažkada buvęs jų protėvių gyvenamoji vieta.

PDF 388

Maždaug 500 metais prieš Kristaus gimimą klestėjo prekyba tarp helenų ir meotidų, nes tokį bendrinį pavadinimą turėjo Pameotidės gyventojai2. Herodoto aprašymuose yra nemažai neaiškių vietų, ir taip bus ilgai, kol tinkamai panagrinėsime jas dabartinių ir praėjusių laikų dvasia. Tai ir yra tikslas, kurio mes dar siekiame ir nuo kurio vis labiau tolsime, kol liausimės praėjusio pasaulio dalykus atkakliai ir su išankstine nuostata matuoti mūsų šiandienos masteliais. Kritikuodami Herodoto patiklumą, taisysime jo geografines klaidas ir tiesas, t. y. visuomet žvelgsime iš atitinkamos vėlesnių laikų pozicijos, mažų mažiausiai neatsižvelgdami į išorinį žodžių pavidalą, jų reikšmės ir minčių atitikimą.

PDF 389

Taigi naujų laikų gabumams nebūdingas praėjusių amžių tikėjimas, kuris buvo mokslinis, žmogiškas ir dieviškas taip, jog šiandien, žvelgdami į praeities veidrodį, suvokiame mūsų labai matematiškai ribotą žvilgsni, kuris pastebi tik išorinius paviršius, vos įžiūri užtemdytus klonius, bet jokiu būdu negali nei jų išmatuoti, nei geriau pažinti. Būtent ši priežastis daro mus visiškai bejėgius spręsti apie tikrą reikšmę praėjusių laikų, jei jie patys savęs nepaaiškina; kalbant kitais žodžiais, galėtume būti pajėgūs istoriškumą padidinti filosofiškai arba kritiškai, nes kritika — filosofijos šaka. Nei Homero, nei Herodoto žemėlapiai, kurie niekad nebuvo tikslūs astronominiai-geografiniai, bet apskritai mitologiniai, kosmografiniai, genealoginiai ir istoriniai, nesutampa su mūsų žemėlapiais, kuriems būdingos tikslios matematinės projekcijos.

PDF 391

Greta vidinio ežero kampo1 2, kur prasideda sauromatų gyvenamosios vietos, penkiolika dienų kelio į šiaurę3 plytėjo jų valdos, visiškai plikos žemės, kur toliau, kaip rašė Herodotas, prasidėjo tikras budinu kraštas; jame žaliavo tankus įvairių medžių miškai. Toliau į šiaurę už jų vėl yra septynių dienų kelio dydžio dykuma (eųriųo^). Pasak tolesnių Herodoto' pasakojimų4, budinai yra didelė ir gausi tauta, jie turi mėlynas akis ir geltonai pilkšvus plaukus (yXaiwóu te jtao laxvowg ègre %ai no§§ói)). Jų krašte stovi medinis miestas (jtožig guž.Luų); šis miestas vadinamas Gelonos (TeAwubg), o jo gynybinės sienos (xeTxog) kiekvienos kraštinės ilgis sudaro 30 stadijų; ji aukšta ir medinė, kaip ir jų bažnyčia.

PDF 392

Kai skitai staiga dingo ir jų niekur nebuvo matyti, Darijus paliko šiuos pusiau pastatytus įtvirtinimus ir pasuko į vakarus, nes manė, kad ten buvo visi skitai. Iš čia persų karalius pradėjo traukti atgal. Lig šiol vadovavomės Herodoto pasakojimu, kuriame jie keliavo nuo Maetis ežero į žemyno gilumą; dabar grįžkime ten, kur jo vandenys jungiasi su Pontu, ir panagrinėkime tą truputį istorijos palikimo.

PDF 246-247

Greitą gyventojų prieaugį ir 236 platų išplitimų pagrįstai dera paaiškinti tam tikrais draugiškumo santykiais, kuriuos gelonai-budinai atsinešė su savimi iš Rytų, be to, jų ūkiniu-valstietišku ir prekybiniu gyvenimo būdu, — tai pastebėjo dar Herodotas

PDF 53

Herodotas teigia, kad iki šio krašto nuo Dnepro žiočių reikia plaukti 40 dienų, o tai, anot Lelevelio apskaičiavimų2, turėtų prilygti maždaug 4000 stadijų.

PDF 151

Tad šis garsus keliautojas ir objektyviausias rašytojas buvo priverstas atsisakyti tolesnės kelionės; jis turbūt buvo nukeliavęs ne toliau kaip iki dabartinio Kijevo.

PDF 75

Iš Herodoto žinome, kad budinai savo žemėje turėjo pastatę medines tvirtoves. Viena jų buvo kvadratinė, kiekvienas jos šonas turėjo 30 stadijų, t. y. buvo 3000 rusiškų sieksnių ilgio, ir vadinosi Gelonos.

PDF 53

Tuoj už Desnos prasideda pilkapių kraštas, ir prie Rogačiovo jų yra daugiausia; jie iš dalies sukaupti viename plote, iš dalies išsklaidyti, įvairaus dydžio, todėl visas šis kraštas atrodo tarsi didelis kapinynas. Herodotas raišo-, kaid karalių kapai* yra pas gerus, kurie gyvena tolimuosiuose Geruose ir kapinėse. Vadinasi, būta skitų gerų—kapakasių genties, kažkokios skitų kastos, kuri gyveno šiame miškingame krašte — visos genties kapinėse.

PDF 53

Herodotas teigia, kad iki šio krašto nuo Dnepro žiočių reikia plaukti 40 dienų, o tai, anot Lelevelio apskaičiavimų2, turėtų prilygti maždaug 4000 stadijų.

PDF 378

Vadinasi, įrodę Karkinito įlankos ir Karkinęs miesto egzistavimo prie skitų žemdirbių gyvenamos Dnepro dalies tikėtinumą ir remdamiesi tuo, ką anksčiau išdėstėme, aptinkame ir jo ištakų įrodymų. Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą.

PDF 53

Tad šis kraštas turėtų būti Rogačiovo apylinkėse ir aukščiau. Buvo atkakliai ieškoma tokio pavadinimo upės, bet nerasta; mes manome, kad tai turėtų būti dabartinė Desna, o Hipakyris dabar vadinamas Seimo upe. Šios upės, susiliejančios netoli Dnepro žiočių, iš tikrųjų išteka iš skirtingų kraštų; tai sako ir Herodotas.

PDF 52

Skitų įpročius, papročius ir religiją iš dalies aprašė Herodotas, bet tai nelabai reikalinga mūsų dalykui.

PDF 53

Tuoj už Desnos prasideda pilkapių kraštas, ir prie Rogačiovo jų yra daugiausia; jie iš dalies sukaupti viename plote, iš dalies išsklaidyti, įvairaus dydžio, todėl visas šis kraštas atrodo tarsi didelis kapinynas. Herodotas raišo-, kaid karalių kapai* yra pas gerus, kurie gyvena tolimuosiuose Geruose ir kapinėse. Vadinasi, būta skitų gerų—kapakasių genties, kažkokios skitų kastos, kuri gyveno šiame miškingame krašte — visos genties kapinėse.

PDF 378

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 378

Vadinasi, įrodę Karkinito įlankos ir Karkinęs miesto egzistavimo prie skitų žemdirbių gyvenamos Dnepro dalies tikėtinumą ir remdamiesi tuo, ką anksčiau išdėstėme, aptinkame ir jo ištakų įrodymų. Savo ruožtu graikų boristeniečių prekybiniai santykiai su skitų žemdirbiais lėmė, jog pirmieji apsigyveno Kankinėje. Herodotas, keliaudamas po Skitiją, be abejo, turėjo lankytis šioje vietoje, nes, kaip matome iš jo aprašymų, jis bandė nustatyti kelią į šiaurę ir ketino tęsti savo kelionę į tą pusę. Jam labiausiai rūpėjo gauti žinių apie šiaurines jūras bei jų produktus, ypač alavą ir gintarą.

PDF 203

Taip ir gelonus su budinais ¡buvo teilktasi vienu plunksnos brūkštelėjimu priskirti prie pasakų skyriaus, nes senovės tyrinėtojai nustato vienu metu dvejopą jų padėtį, — tai galėjo lemti net ir Herodoto geografija.

PDF 52

Skitų įpročius, papročius ir religiją iš dalies aprašė Herodotas, bet tai nelabai reikalinga mūsų dalykui.

PDF 331

Man atrodo visiškai tikėtina, jog pati Baltijos jūra buvo vadinama Eridanu. Sis pavadinimas, o tai jau pastebėjo pats Herodotas, yra grynai graikiškas ir buvo gerai žinomas graikų geografijoje būtent dėl to, kad reiškė visokius į rytus plaukiančius vandenis.

PDF 434

Apie juos senovės Graikijos geografai sužinojo iš skitų, tačiau sunku išskirti jų tuometinius pavadinimus iš daugelio Siaurės Europos gyventojų, kad ir paties Herodoto išvardytų.

PDF 364

Pasak Herodoto, skitai, laidodami savo karalius, taip pat užmušdavo jų mylimiausius tarnus.