t-002vidutinis
Teodoras Narbutas palyginamąją kitų tautų mitologinę medžiagą daugiausia ėmė ir iš Francua Žozefo Noelio mitologinio žodyno.
Įrodymai (2)
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
T. Narbutas nekompiliavo senųjų šaltinių, tačiau lietuviais laikydamas visus baltus, analizuodamas vieną ar kitą jų mitologijos reiškinį, stengėsi surinkti duomenis iš visų jų gyventų arealų (Lietuvos, Prūsijos, Latvijos) ir kartu juos pateikti. Pavyzdžiui, kalbėdamas apie „didžiuosius“ lietuvių dievus, pateikia duomenis apie svarbiausius lietuvių, prūsų ir kitų baltų genčių dievus. Prie „didžiųjų“ lietuvių dievų jis priskiria Praamžių (Pramžimą), Ragutį, Santvarą, Žemininką - dievus, kuriuos M. Strijkovskis laiko ypatingais lietuvių ir žemaičių dievais, priskiria Ukapirmą, Perkūną, Atrimpą, Gardaitį, Poklių, kuriuos M. Strijkovskis laiko lietuvių, žemaičių, sambių, latvių ir prūsų, o K. Hartknochas - prūsų dievais, priskiria Viršaitį, Patelą, Sneibratą, kuriuos M. Strijkovskis ir K. Hartknochas laiko prūsų dievais, ir pagaliau priskiria Kriukį, kurį J. Lasickis laiko žemaičių dievu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Francua Žozefo Noelio (1751-1841), prancūzų politinio veikėjo ir mokslininko, veikalas (Noel Francois Joseph. Dictionnaire de la fable: Ou mythologie grecque, latine, égyptienne, celtique, persane, syriaque e. a. - Paris, 1803. - T. I—II) buvo istoriko Šaurų dvaro bibliotekoje ([Narbutt T ] Spisanie Muzeum w Szawrach.