Lietuvos istorijos žinių lobynas
autorius
5 teiginiai5 įrašai0 struktūruoti ryšiai
Apžvalga
Narbutas rašo, kad Hartknochas savo pastebėjimais pagrindė iš Erazmo Stelos paimtą faktą apie elnio laikymą dievuku fetišu. Narbutas nurodo, kad Erazmas Stela, remdamasis Lietuvos padavimais, laidojimo apeigų tvarką siejo su Vaidevučio laikais. Narbuto aiškinimu, Erazmas Stela lietuvių kilmę iš alanų siejo su į šias šalis atėjusių hunų antplūdžiu.
Patikrinti teiginiai
Narbutas rašo, kad Hartknochas savo pastebėjimais pagrindė iš Erazmo Stelos paimtą faktą apie elnio laikymą dievuku fetišu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Žiūrėk II lentelės 4-ąjį piešinį.\nElnias (Elnis)\nElnią, tą gyvulį, laikė dievuku fetišu, manydami, kad jis\npašalins ligas, ypač epilepsiją. Paimtą iš Erazmo Stelos faktą\nHartknochas pagrindžia savo pastebėjimais15.
Narbutas nurodo, kad Erazmas Stela, remdamasis Lietuvos padavimais, laidojimo apeigų tvarką siejo su Vaidevučio laikais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
Žmona vyro gedėdavo trisdešimt dienų; tuo metu ji priva\nlėdavo apraudoti mirusįjį prieš saulėtekį ir po saulėlydžio; kai\nkuriose vietose žmonos apverkdavo vyrus prie pačių kapų. O\nvyras gedėdavo žmonos tiktai astuonias dienas. Erazmas Ste\nla aiškiai, visiškai remdamasis Lietuvos padavimais, tvirtina,\nkad laidojimo apeigų tvarka buvo labai senas, šventas daly\nkas, siekiantis Vaidevučio laikus; jos šventai laikėsi visos lietu\nvių genties tautos.
Narbuto aiškinimu, Erazmas Stela lietuvių kilmę iš alanų siejo su į šias šalis atėjusių hunų antplūdžiu.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Alanai buvo\nskitų blondinų gentis, jie davė pradžią roksolanams; gotai\ntaip pat ¡buvo blondinai, tad nieko nuostabaus, kad galima\npastebėti giminingumą (§49). Būtent čia įžvelgė lietuvių\nkilmės iš alanų pagrindą ir Erazmas Stela, XVI amžiaus\npradžioje gyvenęs autorius ir žinojęs apie prūsų kildini-\njną iš gotų; tai teigė dar Kulmo vyskupas Kristijonas,\ngyvenęs XIII amžiaus pirmojoje pusėje1. Gerai pažinojęs\nprūsus ir lietuvius ir įsitikinęs, jog jie negali turėti nieko\nbendro su keltų pradu, norėjo sutaikyti šią nuomonę, su\nsiedamas kildintiną iš alanų su į šias šalis atėjusių hunų\nantplūdžiu.
Narbutas Erazmui Stelai priskiria išvadą, kad Ptolemėjo boruskų arba borusų ieškota prie Ritėjų kalnų.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Veltui net ir ieškotume tų Ptolemėjo boruskų ar borusų kažkur prie Ritėjų kalnų, nes tokiu atveju įsiveltume į prieštaravimų sūkurį taip pat kaip tie, kuriems šovė į galvą padaryti tokias išvadas. Pirmiausia taip manė Erazmas Stela1**. Jo išvadą pripažino daugelis, ypač Leo2***, kuris net nurodo, kad borusai 523 ar 530 metais persikėlė iš šiaurės į dabartinę Prūsiją.
Narbutas Stelos nuomonei priskiria teiginį, kad litalanų likučiai, grįždami į šiaurę, užklydo į Prūsiją ir įvedė pažangesnę tvarką.
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3
Erazmas Stela1 viename šaltinyje ap- \ntiko žinią, kad tapę galinga tauta litalanai nusprendė su\nrengti žygį į romėnų šalis, bet atrodo, kad Italijos nepa\nsiekė, nes 366 m. kautynėse su sigambriais padėjo galvas. \nTai būtent jų likučiai, minėto autoriaus nuomone ir spė\njimu, grįždami j šiaurę, užklydo į Prūsiją ir ten įvedė \npažangesnę tvarką.
Vaidmenys: author · person
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.
Provenansas
| Vidinis šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.) | — | 2 | 2 |
| Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.) | — | 2 | 2 |
| Lietuvių tautos istorija, t. 3 | — | 1 | 1 |