Narbutas pažymi, kad Dusburgiečio kronikos perdirbinio autorius Romovės pasakojime krivį vadino „kilmingesniu iš jų“ ir praleido srities pavadinimą. Narbutas Dusburgiečio perdirbinėtojo įterptą nobilior aiškina kaip ženklą, kad žodis quidam jam atrodė nepakankamas. O todėl ne pritiktų kartoti nevykusį kronikininko palyginimą ir vadinti kri vį „Siaurės popiežiumi“, kaip tai kai kas yra padaręs.
Toks didelis buvo jo autoritetas, kad ne tik jis pats, ne tik jo gentainiai, bet ir jo pasiuntinys, su jo krivūle ar kokiu kitu žinomu ženklu keliaudamas per šių netikėlių žemes, sulaukdavo didžios kunigaikščių, kilmingųjų bei prastuomenės pagarbos). Nepradedami aiškinti šios Dusburgiečio kronikos vietos, pateiksime tą patį iš vėlesniojo jos perdirbinio (rankraštis iš Slaptojo Karaliaučiaus archyvo), kur pasakyta šitaip: In medio eorum fiât sita civitas Romowe, dicta a Roma, in qua habitabat eorum nobilior, dictus Crive, quem pagani pro Papa habebant, cui omnes non solum Pruteni, sed ei Lithvani et Livonienses, veluti christiani Papae obediebant et tantum venerabantur, quod etiam suos nuntios, qui ejus baculum aut signum aliquod portabant ab eo missum, principes etiam et communis populus multo honore colebant et omnia praecepta ejus firmiter servabant (Jų [žemės] viduryje buvo Romovės miestas, gavęs vardą nuo Romos, kuriame gyveno kilmingesnis iš jų, vadinamas kriviu, kurį stabmeldžiai laikė popiežiumi, kurie visi - ne tik prūsai, bet ir lietuviai, ir livoniečiai klausė jo kaip krikščionys popiežiaus ir taip jį gerbė, kad netgi jo pasiuntinius, nešinus jo lazda arba kokiu nors ženklu, jo siųstu, net kunigaikščiai ir prastuomenė priimdavo su didžiausia pagarba ir griežtai vykdydavo visus jo nurodymus). Kaip kiekvienas mato, abi šios citatos aiškiai skiriasi, iš dalies tuo, kad antrojoje visiškai praleistas pavadinimas srities, kurioje turėjusi būti Romovės šventovė; ten, kur kalbama apie krivį, įdėta „kilmingesnis iš jų“ (eorum nobilior), taigi reiktų manyti, jog Dusburgiečio tekstas netikslus.
Toks didelis buvo jo autoritetas, kad ne tik jis pats, ne tik jo gentainiai, bet ir jo pasiuntinys, su jo krivūle ar kokiu kitu žinomu ženklu keliaudamas per šių netikėlių žemes, sulaukdavo didžios kunigaikščių, kilmingųjų bei prastuomenės pagarbos). Nepradedami aiškinti šios Dusburgiečio kronikos vietos, pateiksime tą patį iš vėlesniojo jos perdirbinio (rankraštis iš Slaptojo Karaliaučiaus archyvo), kur pasakyta šitaip: In medio eorum fiât sita civitas Romowe, dicta a Roma, in qua habitabat eorum nobilior, dictus Crive, quem pagani pro Papa habebant, cui omnes non solum Pruteni, sed ei Lithvani et Livonienses, veluti christiani Papae obediebant et tantum venerabantur, quod etiam suos nuntios, qui ejus baculum aut signum aliquod portabant ab eo missum, principes etiam et communis populus multo honore colebant et omnia praecepta ejus firmiter servabant (Jų [žemės] viduryje buvo Romovės miestas, gavęs vardą nuo Romos, kuriame gyveno kilmingesnis iš jų, vadinamas kriviu, kurį stabmeldžiai laikė popiežiumi, kurie visi - ne tik prūsai, bet ir lietuviai, ir livoniečiai klausė jo kaip krikščionys popiežiaus ir taip jį gerbė, kad netgi jo pasiuntinius, nešinus jo lazda arba kokiu nors ženklu, jo siųstu, net kunigaikščiai ir prastuomenė priimdavo su didžiausia pagarba ir griežtai vykdydavo visus jo nurodymus). Kaip kiekvienas mato, abi šios citatos aiškiai skiriasi, iš dalies tuo, kad antrojoje visiškai praleistas pavadinimas srities, kurioje turėjusi būti Romovės šventovė; ten, kur kalbama apie krivį, įdėta „kilmingesnis iš jų“ (eorum nobilior), taigi reiktų manyti, jog Dusburgiečio tekstas netikslus.
O todėl nepritiktų kartoti nevykusį kronikininko palyginimą ir vadinti krivį „Siaurės popiežiumi“, kaip tai kai kas yra padaręs. Betgi, įsigilinus į nurodytosios vietos antrąją dalį, iškyla klausimas, ar toks palyginimas ir išvados prikergimas galėjo kiek nors pakenkti dalyko esmei arba istorinei tiesai? Ar toji istorinė tiesa dėl to tapo abejotina?