Dionyzas iš Charakso rašė apie gintarą, randamą ten, kur Aldeskos upė įteka į Šiaurės jūrą. Dionyzas iš Charakso Oktaviano Augusto laikais aprašinėdamas pasaulį minėjo Pantikapo ir Aldeskos upes prie gintaro pakrančių jūros.
Dionyzas iš Charakso, imperatoriaus Oktaviano Augusto laikais aprašinėjęs pasaulį geografiškai, mini dvi upes: Pantikapą ir Aldeską; jos, susiliedamos į vieną, jungiasi su jūra, kurios pakrantėse yra gintaro. Tai, be abejonės, yra Pripetė ir Nemunas, nors kai kurie tyrinėtojai pirmąja laiko Vyslą, bet dėl antrosios visų nuomonės sutampa. Sis geografas pastarosios aukštupyje kuo aiškiausiai apgyvendina gelonų tautą2.
Dionyzas iš Charakso mini alanus I krikščioniškosios eros amžiuje, vadindamas juos galinga tauta, turtinga arklių ir gyvenančia į šiaurę nuo šiandienio Kimburno, Dono ir Dnepro tarpupyje; jų kaimynai buvo jiems giminingi roksolanai, arba ai anai iš Vol gos žemupio.
Antrajame krikščioniškosios eros amžiuje Dionyzas iš Charakso dar nemokėjo deramai pažymėti Aldesko ir Pantikapo upių tėkmės. Jis sakė, kad jų versmės nežinomos, gal ištekančios iš Ritėjų kalnų, be to, jis teigė, kad antra šiauresnė už pirmą, o jų vandenys susisiekia su Baltijos jūra.