Dionyzas iš Charakso Oktaviano Augusto laikais aprašinėdamas pasaulį minėjo Pantikapo ir Aldeskos upes prie gintaro pakrančių jūros.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 211
Dionyzas iš Charakso, imperatoriaus Oktaviano Augusto laikais aprašinėjęs pasaulį geografiškai, mini dvi upes: Pantikapą ir Aldeską; jos, susiliedamos į vieną, jungiasi su jūra, kurios pakrantėse yra gintaro. Tai, be abejonės, yra Pripetė ir Nemunas, nors kai kurie tyrinėtojai pirmąja laiko Vyslą, bet dėl antrosios visų nuomonės sutampa. Sis geografas pastarosios aukštupyje kuo aiškiausiai apgyvendina gelonų tautą2.
Dionyzas iš Charakso I krikščioniškosios eros amžiuje alanus apibūdino kaip galingą, arklių turtingą tautą tarp Dono ir Dnepro.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 62
Dionyzas iš Charakso mini alanus I krikščioniškosios eros amžiuje, vadindamas juos galinga tauta, turtinga arklių ir gyvenančia į šiaurę nuo šiandienio Kimburno, Dono ir Dnepro tarpupyje; jų kaimynai buvo jiems giminingi roksolanai, arba ai anai iš Vol gos žemupio.
Dionyzas iš Charakso rašė apie gintarą, randamą ten, kur Aldeskos upė įteka į Šiaurės jūrą.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.
Dionyzas iš Charakso teigė, kad Aldesko ir Pantikapo upių versmės nežinomos ir jų vandenys susisiekia su Baltijos jūra.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 172
Antrajame krikščioniškosios eros amžiuje Dionyzas iš Charakso dar nemokėjo deramai pažymėti Aldesko ir Pantikapo upių tėkmės. Jis sakė, kad jų versmės nežinomos, gal ištekančios iš Ritėjų kalnų, be to, jis teigė, kad antra šiauresnė už pirmą, o jų vandenys susisiekia su Baltijos jūra.