| PažiūrosŠaltinių nesutarimas | - Manė, kad vaizduojamos raidės buvo nusižiūrėtos iš iberų.
- Jo aiškinimu, gelonų ir budinų kraštas galėjo būti Polesėje, senovės Kulmo žemėje ir Lietuvos Brastos vaivadijoje.
- Manė, kad Kulmo provincijos pavadinimas svetimšalių raštuose buvo vartojamas gana seniai.
| - Teodoro Narbuto pasakojime, aptariant senąjį įrašą.
- Tai pateikiama kaip Bajerio aiškinimu grindžiami istoriniai įsitikinimai.
- Kalbant apie pavadinimo taikymą visai kryžiuočių valdomai Prūsijai.
| |
|---|
| GebėjimaiŠaltinių nesutarimas | - Atkreipė dėmesį į tai, kad kronikininkai Grunau ir Lukas Davidas įrašą bei žinias apie vėliavą galėjo išrašyti iš vyskupo Kristijono kronikos.
- Savaip aiškino nagrinėjamą įrašą ir argumentavo, kad turėjo būti parašyta „Grikija“, t. y. Graikija.
- Norėjo į savo „Monumentą Prussica“ įdėti 1590 m. Jenoje išleistą knygelę apie gintarą, briedį ir Prūsijos žoles.
- Balticum pavadinimo ryšį su Baltijos pakrančių gyventojais tyrinėjo išsamiau ir kruopščiau.
- Aiškino, kad pasakojime minimas veikėjas buvo prie Juodosios jūros buvusių kolonijų pirklys, kurio laivas, plaukdamas į gintaro kraštą, sudužo; vėliau savo nuomonę pakeitė ir pasakos šaltiniu nurodė žemę ištikusią katastrofą.
| - Vėlesniame istoriniame tyrime; tai pateikiama kaip jo manymas.
- Teodoro Narbuto vertinime; Narbutas teigia, kad Bajeris tai bandė dirbtinai įtikinti.
- Teodoro Narbuto pasakojime apie Bajerio darbą su Prūsijos istorijos medžiaga.
- Teodoras Narbutas rašo, kad Bajeris, regis, patvirtino Adomo Bremeniečio požiūrį.
- Teodoro Narbuto pateikiama Bajerio interpretacija ir vėlesnis jos pakeitimas.
| |
|---|
| Pareigos ir vaidmuo | - Įvardijamas kaip senovės tyrinėtojas, kartu su Naruševičiumi aptikęs gelonų-budinų buvimo pėdsakų Sniatyno apylinkėse.
| - Aprašant gelonų-budinų tautos lokalizavimą prie Maročės ir Lunio upių.
| |
|---|