Bajeris, Narbuto teigimu, patvirtino Adomo Bremeniečio požiūrį į Balticum pavadinimo ryšį su Baltijos pakrančių gyventojais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 177
Adomas Bremenietis Balticum pavadinimą tapatina ¡su šių kraštų pakrančių gyventojais (baltų), priklausančiais lietuvių genties tautoms5. Regis tą patį patvirtina ir Bajeris, šį dalyką tyrinėjęs išsamiau ir kruopščiau6. Mes negalime 1 Istoryczeskij Magazyn.
Bajeris manė, kad Kulmo provincijos pavadinimas, svetimšalių taikytas ir kryžiuočių Prūsijai, vartotas gana seniai.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 258
Sis Kulmo provincijos pavadinimas svetimšalių raštuose buvo taikomas ir visai Prūsijai, būtent priklausančiai kryžiuočiams, kurie valdyti pradėjo nuo Ruimo. Bajeris mano, kad šis pavadinimas buvo vartojamas gana seniai3. Bet ir vėlesni istorikai kryžiuočių Prūsiją vadino tuo pačiu vardu4.
Teodoro Narbuto pasakojime Bajeris norėjo 1590 m. Jenoje išleistą knygelę apie gintarą, briedį ir Prūsijos žoles įtraukti į „Monumentą Prussica“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 338
Labiausiai jį primena skruzdėliniai gyvasakiai; geltonas ir baltas gintaras kvepia skirtingai. Smalsuoliams rekomenduojama paskaityti knygelę „Ja. Wigancli Episcopi Pomesatiiensis de Succino, alce et herbis iri Prussia nascentibus libri", išleistą 1590 metais Jenoje; Bajeris ją norėjo įdėti į savo „Monumentą Prussica“.
Wigancli Episcopi Pomesatiiensis de Succino, alce et herbis iri Prussia nascentibus libri", išleistą 1590 metais Jenoje; Bajeris ją norėjo įdėti į savo „Monumentą Prussica“.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 338
Smalsuoliams rekomenduojama paskaityti knygelę „Ja. Wigancli Episcopi Pomesatiiensis de Succino, alce et herbis iri Prussia nascentibus libri", išleistą 1590 metais Jenoje; Bajeris ją norėjo įdėti į savo „Monumentą Prussica“. Tai, kad gintaras yra senojo pasaulio kūrinys, teigia gamtos tyrinėtojai Klaprotas ir Hagenas.
Galpp Bajeris mano, kad tai pavaizduotos iš iberų nusižiūrėtos raidės.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 422
Galpp Bajeris mano, kad tai pavaizduotos iš iberų nusižiūrėtos raidės. Neturėdami po ranka iberų abėcėlės, negalime spręsti, kiek tiesos yra šiame spėjime. Šiaip ar taip, Bajeris dar rado kitą šio įrašo ¡kopiją, paimtą ne iš Grunau kronikos, kadangi kai kurios raidės yra kitokios1.
Vėliau Bajeris irgi į tuos pačius dalykus atkreipė dėmesį1 2.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 421
Vėliau Bajeris irgi į tuos pačius dalykus atkreipė dėmesį1 2. Jo manymu, kronikininkai Grunau ir Lukas Davidas iš vyskupo Kristijono kronikos išrašė įrašą ir žinias apie vėliavą*.
Bajeris, savaip aiškinęs šį už rašą3, bando dirbtinai įtikinti, kad turėjo būti Grikija, t.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 257-258
Bajeris, savaip aiškinęs šį užrašą3, bando dirbtinai įtikinti, kad turėjo būti Grikija, t. y. Graikija, nes rusus, išpažįstančius graikų apeigų krikščionybę, galima vadinti graikais; jie turėję kažkaip 1 Ergo in ipso hujus compagis exordio, ubi Riphaei deficiunt montes, habitant Arimphaei, justi homines placiditateque cogniti, quos amnes Chronius et Bisula preterfluunt. Amm. Marcei. Lib. XXII. C. 8. 2 Herodotus. Lib. IV. Pavyzdžiui: Arimaspi skitiškai reiškia vienaki, Coclites. 3 Baieri. Geograph, Russiae et Script. Septentrión, in Comment. Acad. Petrop. T. X. 247 užklysti j Prūsiją, ir duoti dingstį šiam užrašui
Narbutas nurodo, kad senovės tyrinėtojai Bajeris ir Naruševičius aptiko gelonų-budinų buvimo pėdsakų Sniatyno apylinkėse.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 210
Atvedėme keliavusią gelonų-budinų tautą į Sniatyno apylinkes, prie Maročės ir Lunio s upių ne tik todėl, kad jų buvimo pėdsakų ten aptiko senovės tyrinėtojai Bajeris ir Naruševičius1.
Narbutas nurodo, kad Bajerio aiškinimu gelonų ir budinų kraštas galėjo būti Polesėje, senovės Kulmo žemėje ir Lietuvos Brastos vaivadijoje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 204
Iš to, remiantis Bajeriu1, atsirado įsitikinimai, jog gelonų-budinų kraštas turėjęs būti Polesėje, senovės Kulmo žemėje ir Lietuvos Brastos vaivadijoje.
Sabinas manė jį buvus vė javaikį jauną valdovą, kurį nubaudęs Dievas, o Bajeris įžvelgė jame prie Juodosios jūros buvusių kolonijų pirk lį, kurio laivas, plaukdamas į gintaro kraštą, sudužo, ir jis nuskendo jūroje.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 332
Sabinas manė jį buvus vėjavaikį jauną valdovą, kurį nubaudęs Dievas, o Bajeris įžvelgė jame prie Juodosios jūros buvusių kolonijų pirklį, kurio laivas, plaukdamas į gintaro kraštą, sudužo, ir jis nuskendo jūroje. Vėliau jis pakeitė savo nuomonę ir pasakos šaltiniu nurodė žemę ištikusią katastrofą.