autorius

Augustas Liudvigas Šleceris

3 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 4 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–4 iš 4 rodomų įrašų

t-001vidutinis

Augustas Liudvigas Šleceris 1776 m. išleido veikalą apie Lietuvą kaip buvusią savarankišką valstybę.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 28

Vieną knygą jis\nskyrė Lietuvos, Kuršo ir Livonijos istorijai, o kitą —\nvien Lietuvai, kaip buvusiai savarankiškai valstybei\n(A. L. Schlozer. Geschichte von Littauen, als einem\neigenen Grossfūrstenthume, bis zum J. 1569. Gottin\ngen, 1776),

t-002vidutinis

Augustas Liudvigas Šleceris rašė, kad prūsai prieš tūkstantį metų kavalerija nugalėdavo savo užpuolikus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 342

Slėceris paskelbė prielaidą (Nestor. Dritter Band. S.\n84), jog Otaitos, Peru, Meksikos gyventojai iš dalies bu\nvo žemesnio išsivystymo lygio todėl, kad nežinojo raitos\nmedžioklės. Jis rašė: „Kaip išdidžiai atrodo prūsai tarp to\nlimos Siaurės genčių, jau prieš 1000 metų nugalėdavę\nsavo užpuolikus kavalerija“.

t-003vidutinis

Teodoras Narbutas svarstė, kad Šleceris galėjo nesilankyti prie Baltijos, bet rėmėsi gerais senovės šaltiniais apie Šiaurės kraštus.

Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

PDF 373

Taip jūros plotas vis didėjo, ir galima sakyti, jog jūra augo žemės sąskaita, žodžiu, jūra didėjo. Tad tie, kurie pastebėjo fizinių įvykių, lėmusių žemių prie Baltijos jūros dingimą, sakė tikrą tiesą, ir tie, kurie, kaip Melą, teigė, jog Baltijos jūra užgriozta pakrantės salų, kurios vieną sykį panašios į sausumą, o kitą — į archipelagą, sakė taip pat ne mažiau tiesos. Tad kam gi vargšui Melai kaltinti Slėcerį meluojant; jis gal būt nesilankė prie Baltijos, neturėjo tikro supratimo apie Siaurės kraštus, bet galėjo visa nurašyti iš gerų senovės šaltinių, kurie tai žinojo ir, kaip matyti, labai gerai su vokė.

c-001Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

Vieną knygą jis skyrė Lietuvos, Kuršo ir Livonijos istorijai, o kitą — vien Lietuvai, kaip buvusiai savarankiškai valstybei (A. L. Schlozer. Geschichte von Littauen, als einem eigenen Grossfūrstenthume, bis zum J. 1569. Gottin gen, 1776), K, Marksas, studijuodamas politinius san tykius Rytų Europoje, naudojosi šia istorija, paremta A. Kojelavičiaus žiniomis.