1640 m. Vilniaus akademija išleido Alberto Vijūko-Kojelavičiaus redaguotą kalbų rinkinį jėzuitų ordino šimtmečiui paminėti.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 6
1640 m., minint jėzuitų ordino įsteigimo šimto metų\nsukaktį, Vilniaus akademija išleido A. Kojelavičiaus re\ndaguotą kalbų rinkinį, kurių viena, skirta kancleriui,\nparašyta jo paties.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius gimė 1609 m. Vijūkų dvarelyje netoli Kauno.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 6
Šiaip A. Kojelavičiaus biografija rodosi labai nesudė\ntinga. Jis gimė 1609 m. Vijūkų dvarelyje netoli Kau\nno. Jo tėvai — smulkūs bajorai.
J. Jurginis įvade teigia, kad Alberto Vijūko-Kojelavičiaus „Lietuvos istorija“ sėkmingai atstovavo Lietuvai mokslo pasaulyje.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 27
Nors veikalas, kur pasaulėžiūra išreiškiama litera tūrine išmone, negalėjo lygiuotis su Vakarų Europos istoriografijoje besireiškiančiu racionalizmu, vis dėl to A. Kojelavičiaus Lietuvos istorija sėkmingai atsto vavo Lietuvai mokslo pasaulyje. Po šimto metų Vil niaus akademijos profesorius P. Paprockis parašė trum pą Lietuvos istoriją lenkiškai (Domowe wiadomošci o Wielkim Xięstwie Litewskim z przytączeniem historyi tegož narodu przedrukowane. Wilno, 1763). Jis nau dojosi A. Kojelavičiumi, tačiau, daugelį įvykių aiškin damas antgamtinėmis jėgomis ir žmonių prigimtimi, pirmtakui toli gražu neprilygo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius įtaisė karo stovyklą Obolcuose.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 559
Atvestas pas Ivaną, Konstan\ntinas, tironui įsakius, turėjo iškęsti neapsakomus kan\nkinimus: ne tik kojas jam it vergui surakino grandinė\nmis, bet ir rankas užlaužė už nugaros ir nelyginant\nraiščiais apliejo ištirpintu švinu. Apie šį pralaimėjimą\nAleksandras sužinojo prie Bobro upės; norėdamas su\nstabdyti priešo žygį, jis įtaisė karo stovyklą Obolcuo-\nse. Kodėl vėliau Aleksandras su kariuomene patraukė\nlink Polocko, nei kur parašyta radau, nei pats atspėti\ngalėjau.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Tarp Vilniaus ir Braunsbergo už simezgė glaudesni ryšiai, ir Vilniaus vyskupas Valeri jonas Protasevičius, prieš kviesdamas į Lietuvą jėzui tus, naudojosi S. Hozijaus patarimais. Braunsberge A. Kojelavičius išgyveno vienus me tus ir į Vilnių sugrįžo teologijos daktaru. Akademijoje jis 10 metų dėstė filosofiją ir scholastinę teologiją. Tuo pat metu daug rašė, retkarčiais gaudamas vadovauja mų pareigų: trumpai ėjo vicekanclerio, o 1654 m. rek toriaus pareigas be paskyrimo.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
1644 m. A. Kojelavičius siunčiamas į Braunsbergą dėstyti teologijos. Šiame Varmijos mieste kardinolas Stanislovas Hozijus 1568 m. buvo įsteigęs kolegiją, ne trukus pasidariusią svarbia jėzuitų atrama.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Po to visi it vienas pa reikalavo vesti juos į priekį ir pulti priešą. Nesilsėjusi kariuomenė, vargais negalais nužygiavusi dvi mylias, įnirtingai užpuolė priešą vos jį išvydusi. Maskvėnų raiteliai neatlaikė antpuolio; vos prasidėjus mūšiui, at sitraukė iš atviro lauko į stovyklą. Besitraukiantiems ant kulnų lipo Konstantinas, tačiau, perdaug karštai siekdamas pergalės, susilaukė pralaimėjimo: visiems pulkams pasklidus atviroje lygumoje, parodė priešams, kaip mažai teturi kariuomenės.