A. Prochaska išleido Vytauto Didžiojo aktų kodeksą ir parašė plačias Jogailos bei Vytauto monografijas. A. Prochaska parašė „Stosunki krzyżaków z Gediminem i Łokietkiem“ ir „Od Mendoga do Jagiełły“. A. Prochaska parašė darbą „O prawdziwości listów Gedymina“, publikuotą 1893 m.
Essai de synthese historique,_** **Paris 1933 ;** **_Histoire de Pologne_** **, New York 1945 ;** **_From the Union with Hungary to the Union with Lithuania (Jadwiga)_** **, The Cambridge History of Poland, 1950;** **_From Florence to Brest_** **(1439-1596), žr. Sacrum Poloniae Millennium, V, Roma 1958.** 84 ĮVADAS Savo raštų gausumu apie XIV-XV amžiaus Lietuvą visus lenkų istorikus yra pralenkęs A. Prochaska. Jis išleido ne tik taip svarbų Vytauto D. aktų kodeksą (CeV), naujai perspausdintą 1965, ne tik parašė plačias Jogailos ir Vytauto monografijas (ProJa, ProW), bet dar davė daug atskirų tyrinėjimų^131.
Paszki\newiczius, geras senosios Lietuvos istorijos šaltinių žinovas,\n\n(^131) **A. Prochaska : Stosunki krzyżaków z Oedyminem i Łokietkiem (atsp.\niš KH), Lwów 1896 ;** **_Od Mendoga do Jagiełły_** **, Litwa i Ruś, IV, 1, 1912.**\n(^132) **A.
1908. — (”) _Pilkalnis na Litwie,_ Studja Staropolskie, księga ku czci Aleksandra Brucknera, Kraków 1928, 154-172 p. — Kučinskas, A. : _Gedimino dinastijos kilmė,_ Mūsų Žinymas, nr. 107-108, Kaunas 1934, 138-149, 194-204 p. -—- Pašuta, V. ir Stal, J. (parengė) : _Gedimino laiš kai,_ Vilnius 1966. — Platonov, S. F. : _Geschichte Russlands vom Beginn bis zur Jetztzeit,_ Leipzig 1927, 109-111 p. — Prochaska, A. : _O praw dziwości listów Gedymina,_ RAU, t. 32, 1893, 222-255 p. — Spliet, H. : _Die Briefe Gedimins,_ Sinsheim 1953.
Paszki\newiczius, geras senosios Lietuvos istorijos šaltinių žinovas,\n\n(^131) **A. Prochaska : Stosunki krzyżaków z Oedyminem i Łokietkiem (atsp.\niš KH), Lwów 1896 ;** **_Od Mendoga do Jagiełły_** **, Litwa i Ruś, IV, 1, 1912.**\n(^132) **A.
Kadangi dėl tų laiškų autentiškumo ginčas tebesitęsia nuo pat jų atsiradimo iki šiol, yra susidariusi gausi literatūra. Daugumoje vokiečiai (C. Dreyer, J. Voigt, K. Forstreuter ir kt.) tuos laiškus tarė esant rygiečių falsifikatais, arba bent stipriai įtartinais. Lenkai ir lietuviai (T. Narbutas, A. Prochaska, K. Chodynicki, H. Pasz kiewicz ir kt.) gynė jų autentiškumą, arba laikė juos glaudaus rygiečių ir Gedimino politinio veikimo produktu (J. Jakštas, Z. Ivinskis).
Dželal-ad-dinas buvo užmuštas, veikiausiai, savo brolio Kerim-Berdi, Lietuvos priešininko, valdžiusio Aukso ordą Iki 1417 m. (žr. A. Pro- chaska, Dzieje W itolda, W ilno. 1914, p. 414— 420; M. Г. Сафарга- лиев, Распад Золотой орды, Саранск. 1960. р. 183-189).