Žygimantas

PDF 285

Naujojon jo rezidencijon ėmė rinktis Kęstučio ir jo paties šalininkai, ar Jogailos persekiojamieji. Čia atvykęs, jo brolis Žygimantas buvo pakrikštytas. Susirinko ir kiti giminės, kunigaikščiai: Eišiškių Sudemantas, Alšėniškis.

PDF 325

Savo galvas tolimose stepėse paliko ir vieninteliai du lietuviai-kryžiuočiai Jonas ir Tomas Survilos. Pačiam Vytautui nakties tamsoje, drauge su jaunu broliu Žygimantu ir Švitrigaila, pasisekė pabėgti. Už išsigelbėjimą, pagal seną tradiciją, jis įkūrė pranciškonų vienuolynus Kaune ir Ašmenoje^39.

PDF 602

Vėliau nušuoliavo prie upės ir iš užpakalio užpuolė pakrantėje išstatytas saugas, atverdami savo vyrams kelią. Karalius su kitais kariais laukė, kuo viskas baigsis; pastebėjęs savo vėliavas kitame krante, jis drąsiai pavarė žirgą į upę ir, vienur briste brisdamas, kitur plaukte plaukdamas, pirmas nusigavo į kitą krantą, pervesdamas be jokių nuostolių visus raitelius. Kol pėstininkai persikėlė plaustais, saulė pakrypo į vakarus.

PDF 622

Tačiau Vasilijus, negalėdamas užmiršti imperatoriaus bei kryžiuočių pažadų ir tikėdamasis užgrobti visą Lietuvą, apie taiką nenorėjo nė galvoti. Žygimantas, netekęs vilties pasiekti taikos, kuo greičiausiai išsiuntė skitams pagal sutartį pažadėtą atlyginimą, manydamas, kad šie privers priešą likti savo žemėje. Gavę pinigų, skitai užpuolė su didele kariuomene Maskvos S k ita i u žp u o la M askkunigaikštystę ir smarkiai ją v o s k u n ig a ik šty stę nuniokojo.

PDF 625

Prie Smolensko įkūręs stovyklą ir pasilikęs čia su dvidešimt tūkstančių karių, pasiuntė į Lietuvą aštuoniasdešimt tūkstančių, įsakydamas, užėmus Oršą bei Drucką, traukti tiesiai į Lietuvos sostinę Vilnių. Žygiuojančią į priekį kariuomenę sustabdė žinia, jog karalius Žygimantas prie Borisovo su trisdešimt tūkstančių rinktinių karių įkūrė stovyklą. Tuo tarpu Glinskis suvoT ia g išk a s M y k o lo kė, jog visos jo viltys bergžG lin sk io g a la s džios ir tuščios, nes Vasilijus, žodžiu pažadėjęs jam atiduoti Smolenską ir šitaip atsilyginti už paramą, nė nesirengė to daryti.

PDF 655

Galop jis paprašė leisti laisvai sugrįžti į Maskvą tiems pirkliams ir žygūnams, kurie buvo sulaikyti, kai maskvėnai suėmė karališkuosius teisėjus. Sugrįžęs iš Maskvos, Jesmanas išvydo karalių bei karalienę Vilniuje. Karalius, sulaukęs senyvo amžiaus, nuogąstavo, kad, jam staiga mirus, jo sūnus Augustas, dar visai vaikas, beje, tokio amžiaus, kada nepajėgiama valdyti valstybės, gali netekti Lenkijos sosto, o sudarius lenkams bei lietuviams naują susitarimą,— ir Lietuvos kunigaikštystės.

PDF 514

Iš tikrųjų tais metais vyko Lenkijos seimas Piotrkove, trukęs ilgai ir sėkmingai posėdžiavęs. Tais metais karaliui Žygimantui buvo daug darbų ir rūpesčių; mat, be šito darbštaus seimo, dar kariavo šiaurėje karą su Rusija. Romanas Sanguška kovojo kruvinus mūšius su Rusija; įvyko taip, kad karalius, Piotrkovo seime parengęs abiejų tautų žygį, rudenį su kariuomene išžygiavo iš Vilniaus, bet pasiekė tik Radaškovičius; ten jis susitiko su caro pasiuntiniais, pareiškusiais pageidavimą taikytis.

PDF 514

Nors karalius nenutraukė karo veiksmų, už kuriuos stojo Sanguška ir Jonas Chodkevičius, tačiau, matyt, skubėjo sušaukti seimą Gardine dar 1567 metų pabaigoje, išsiuntinėjęs universalus Lietuvai. Čia aprašomas seimas pradėjo posėdžiauti 1568 metų pavasarį, nes Gardino archyvuose yra likęs pėdsakas, jog tų metų balandžio 28 dieną karaliaus būta Gardine. Tą patvirtina ir įstatymų knyga: „Lietuvos seimas Gardine 1568 metais sutiko, kad karalius kiekvienu atveju išduotų apsaugos raštus, išskyrus atvejį, kai sugaunama nusikaltimo vietoje, tai yra išskyrus akivaizdų nusikaltimą, nuo kurio dar nepraėjo metai ir šešios savaitės“ (Czacki.

PDF 25

Antra, kad susikūrė iš trijų skirtingų bendruomenės klasių, tai yra: nelaisvųjų, dirbusių žemę, susispietusių apie pilį; svetimšalių kolonistų, kurie beveik visi buvo amatininkai; ir iš bajorų arba kunigaikščių tarnų, kurie už nuopelnus gaudavo namus ir sklypus su skirtingomis teisėmis į juos. Trečia, kad, išskyrus laikiną sėkmę valdant Žygimantui, nepaisant visų privilegijų, šis luomas niekados neįgijo nei didelių turtų, nei ypatingo svorio. Tuo tarpu visoje Europoje, ypač Vokietijoje, miestiečių klasė, iš pradžių nuskurdusi, silpna ir niekam verta, nuolatiniu darbu ir neišsenkančiu sumanumu pagaliau praturtėjo, pelnė pripažinimą ir įgijo išsilavinimą; pamažu iš jos susiformavo vadinamas vidurinysis visuomenės luomas, kuris tapo veikliausia dabartinės civilizacijos pažangos spyruokle, - mūsų krašte miestai nieko panašaus neįstengė pasiekti!

PDF 308

Betgi jeigu kunigaikščio Vytauto brolis Sigitas (Žygimantas. -T. N.) atsiverstų į krikščioniškąjį tikėjimą, tuokart, po bevaikio Vytauto mirties, valstybę turėtų paveldėti jis, tokiomis pat teisėmis, prievolėmis ir įsipareigojimais, kokius buvo prisiėmęs kunigaikštis Vytautas

PDF 488

Be to, didysis kunigaikštis turi duoti pažadą pastatydinti dvi ar tris pilis palei sieną, padėdamas ordinui atstatyti, ką buvo tose vietovėse sugriovęs, už tai įkaitu esantis kunigaikštis Žygimantas bus paleistas.

PDF 514

Iš tikrųjų tais metais vyko Lenkijos seimas Piotrkove, trukęs ilgai ir sėkmingai posėdžiavęs. Tais metais karaliui Žygimantui buvo daug darbų ir rūpesčių; mat, be šito darbštaus seimo, dar kariavo šiaurėje karą su Rusija. Romanas Sanguška kovojo kruvinus mūšius su Rusija; įvyko taip, kad karalius, Piotrkovo seime parengęs abiejų tautų žygį, rudenį su kariuomene išžygiavo iš Vilniaus, bet pasiekė tik Radaškovičius; ten jis susitiko su caro pasiuntiniais, pareiškusiais pageidavimą taikytis.