Žygimantas Senasis

PDF 298

Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžūliai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Senąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autoritetu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją. Visuomet apsvarstantis savo veiksmus monarchas negalėjo likti nedėmesingas karštligiškiems ir iš visų pusių atkakliai sklindantiems dvariškių luomo prašymams: tad buvo paskelbtas karaliaus sprendimas, pagal kurį minėtasis Kulvietis privalėjo stoti prieš dvasiškąjį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei, o jeigu to daryti nepanorėtų, būsiąs priverstas stoti prieš civilinio teismo pareigūnus, vadinamus Dzieckje. Bandymo pabėgti atveju būtų ištremtas, savo eilėmis girdamas ir liaupsindamas žymiausius ano laiko ponus, taip pat šlovino ir Rotundą, kaip patvirtina Ossolinskis vertingame veikale Wiadomości Hist.

PDF 390

## Puslapis 390 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS LENKIJOS KARALIUS ŽYGIMANTAS VARMĖS KANAUNINKUI ANDRIUI KOPERNIKUI 1514 METAI (Iš Dogelio rankraščių prie Lenkijos karalystės ir LDK diplomatinio kodekso buv.

PDF 279

Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad patenkintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą savo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie kelio į Žiupronis. Vandenis leido vamzdžiais po visus namus išvedžioti. Netgi pats, 1535 metais būdamas Vilniuje, važinėjo už miesto apžiūrėti tos versmės ir įsitikinti, jog ji trykšta karaliaus, o ne privačioje žemėje8.

PDF 273-275

Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius — • — 257 ## Puslapis 274 258 ## Puslapis 275 IV KNYGA Žygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio privalumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką.

PDF 276

Miesto sargyba ir policija, laikinai priklausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos potvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. Magistratas, Krokuvos miesto pavyzdžiu, turėjo išlaikyti 24 įprastinės ginkluotės sargybinius, kad tvarkos mieste būtų žiūrima dieną ir naktį. Tačiau karo bei gresiančio priešų užpuolimo atveju visi tarnautojai ir gyventojai paklusdavo vaivados arba jo vietininko valdžiai.

PDF 402-403

Dėl to mes, Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir 1.1, kunigaikštis, valdovas ir paveldėtojas. Šiuo raštu skelbiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, tiek dabar esantiems, tiek ateityje būsiantiems, kuriuos žinia apie jį pasieks. Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK valdinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Apmąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepatogumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko mus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii- ----• ---- 386 ## Puslapis 403 IV KNYGA niaus pilies viršininkas, todėl mes nusprendėme, kad tai reikalingas dalykas, ir trokšdami tai įgyvendinti, gerai pažindami ir deramai įvertindami šio garbingo Ulriko Hozijaus dorumą ir sąžiningumą, pavedėme jam, kad jis tą tiltą per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto nutiestų ir pastatytų, kiek įmanoma, ir kaip jam atrodytų, kuo tvirtesnį savo lėšomis ir išlaidomis pagal žemiau aprašytas sąlygas ir taisykles, būtent: kad pastačius ir atidarius žadėtąjį tiltą, per kurį važiuojantys žmonės patogiai ten ir atgal galėtų vykti, tam pačiam Ulrikui Hozijui, mūsų įstatymu ir leidimu, leista laisvai ir teisėtai rinkti ir reikalauti muitų arba mokestį nuo praeivių žemiau aprašytu būdu, tai yra, nuo vieno vežimo malkų ar šiaudų, šieno ir bet kokios rūšies javų, kaip ir kitų produktų, kuriuos kas nors vežtų parduoti vienu arkliu - denaras arba obolas; nuo vieno saiko arba statinės druskos - vienas obolas, nuo vieno prikrauto prekių vežimo, traukiamo arklio, - 3 denarai arba obolai; nuo vieno dvikinkio briko, prikrauto prekių, - penki denarai arba obolai; nuo kiekvieno jaučio ir karvės, kaip ir nuo viso to, kas už upės būtų vedamas ar varomas parduoti, - vienas denaras arba obolas.

PDF 427-428

Norime ir įsakome, kad leidimas minėtam ponui vyskupui Povilui ir jo įpėdiniams Vilniaus vyskupams steigti minėtas mėsos prekyvietes su mokesčių iš tokių mėsinių mokėjimu bažnyčios muzikantams būtų amžinas ir nepakeistas, ir į bažnytinį, pas mus priimtą, imunitetą tai įrašome ir inkorporuojame šiuo raštu, prie kurio patikimumui patvirtinti pakabinamas antspaudas. Duota Velavičiuose artimiausią pirmadienį po šv. Liucijos, mergelės ir kankinės, šventės, tūkstantis penki šimtai keturiasdešimt trečiaisiais Viešpaties metais. Karalius ŽYGIMANTAS 411 ## Puslapis 428 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS VALERIJONO BURSOS PASTATYMAS IR APRŪPINIMAS 1579 METAI (Iš Vilniaus kapitulos archyvo) Valerianus DEI gratia Episcopus Vilnensis.

PDF 317-318

m. ## Puslapis 318 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS II RAŠTAS VILNIAUS VAITUI, ĮSPĖJANTIS JI, KAD VILNIAUS MIESTIEČIAMS NETAIKYTŲ JOKIOS PRIEVARTOS (Iš Lietuvos Metrikos) 1532 m. Žygimantas, Dievo malone karalius.

PDF 277

Buvo laikomasi deramų abipusių tarpusavio santykių tarp miesto tarnautojų ir miestiečių. Teisingasis Žygimantas, nedarydamas savo pavaldiniams jokių išimčių, rūsčiai baudė miesto valdininkus, jeigu šie peržengdavo jiems suteiktos valdžios ribas3, taip pat kuo atkakliausiai tramdė bajorus, kad nebandytų piktnaudžiauti mieste. Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyvenę šešerius metus4.

PDF 277

Teisingasis Žygimantas, nedarydamas savo pavaldiniams jokių išimčių, rūsčiai baudė miesto valdininkus, jeigu šie peržengdavo jiems suteiktos valdžios ribas3, taip pat kuo atkakliausiai tramdė bajorus, kad nebandytų piktnaudžiauti mieste. Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyvenę šešerius metus4. Jis nepamiršo ir miesto pajamų, pajamos augo ir buvo geriau tvarkomos.

PDF 331-332

Daugeliui pilių, siųsdami patrankas, ginklus ir kulkas, pridėdavę ir jų liejimo formas bei daugybę įrangos, reikalingos apkasams daryti. ## Puslapis 332 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS V KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA PRIEŠ ERETIKUS, DUOTA VILNIAUS VYSKUPUI 1542 METAIS (Iš Vilniaus kapitulos rankraščių) Sigismundus Dei gratia Rex Poloniae Magnus Dux Lituaniae, Russiae, Prussiae, Masoviaeq.

PDF 332

## Puslapis 332 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS V KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA PRIEŠ ERETIKUS, DUOTA VILNIAUS VYSKUPUI 1542 METAIS (Iš Vilniaus kapitulos rankraščių) Sigismundus Dei gratia Rex Poloniae Magnus Dux Lituaniae, Russiae, Prussiae, Masoviaeq.

PDF 257

Taigi mes, Žygimantas, DIEVO malone Lenkijos karalius, didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir 1.1, kunigaikštis. Ponas ir tėvonis.

PDF 401-402

Šio rašto patikimumui mūsų antspaudas yra prikabintas. Duota Vilniuje, liepos dvidešimt šeštąją, tūkstantis penki šimtai trisdešimt trečiaisiais Viešpaties metais. Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje tėvams ponams Pšemislio vyskupui Jonui Chojevskiui, Vilniaus vyskupui Jonui, prakilniesiems ir garbingiesiems Vilniaus kaštelionui ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų bei kariuomenės maršalkai, taip pat vyriausiajam Gardino seniūnui Jurgiui Radvilai, Naugarduko vaivadai Albertui Goštautui, Vitebsko vaivadai Motiejui Ochmistrovičiui, mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui Ivanui Homostajui ir daugeliui kitų liudininkų. Karalius ŽYGIMANTAS ## Puslapis 402 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŠVIESIAUSIOJO KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA DĖL TEISĖS RINKTI MUITĄ IŠ PRAEIVIŲ TILTU PER VILIJOS UPĘ SUTEIKIMO PIRMIAUSIA ULRIKUI HOZIJUI, PASKUI ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PRIEGLAUDAI (ŠPITOLEI), IŠLEISTA" 1536 METŲ RUGPJŪČIO 6 DIENĄ LOTYNŲ KALBA (Išrašo iš magistrato knygų vertimas) Viešpaties vardu Amen.

PDF 251

Tačiau netrukus į Vilnių atvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio karaliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai grėsusio pilietinio karo. Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lietuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, jos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas.

PDF 210

## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen. Kad [įsivėlusi] klaida per nerūpestingumą dėl vykstančių reikalų kartais neatneštų kokios nors skriaudos, atsirado protingas poreikis, kad tai būtų išdėstyta raštu ir sutvirtinta ir patikimų liudytojų liudijimu patvirtinta. Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės karalius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt. didysis kunigaikštis.

PDF 276

Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo turėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos būtų gerai prižiūrimos. Miesto sargyba ir policija, laikinai priklausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos potvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. Magistratas, Krokuvos miesto pavyzdžiu, turėjo išlaikyti 24 įprastinės ginkluotės sargybinius, kad tvarkos mieste būtų žiūrima dieną ir naktį.

PDF 288

Tame pačiame seime Lietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti karaliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėgtas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) Brastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindiniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų bajorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio suklestėjimo viršūnės.

PDF 282-283

Grzybowski, 1. 40), matyti, 266 ## Puslapis 283 IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmingai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadintas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšomis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15.

PDF 419

Taip pat norime, kad to, kuris vienu ar kitu būdu daugiau kaip metus išdrįs bažnytinių cenzūrų vengti ir paniekinti, kad ir kas jis būtų, ar katalikų tikėjimo, ar stačiatikių apeigų, atžvilgiu būtų praplėsta pasaulietinė valdžia, kurią suteikiame ponui Vilniaus vyskupui Povilui ir kitiems jo įpėdiniams, būsimiems Vilniaus vyskupams, ir duodame tai patvirtinantį raštą. O jei reikės ar iškils dvejonių dėl vietos ar asmens, gali šauktis mūsų ir mūsų pareigūnų pagalbos. Todėl šiuo raštu įgaliojame visus seniūnus ir mūsų valdinius, kad, iškilus bet kokio pobūdžio būtinybei, kiek tik kartų būtų pono Vilniaus vyskupo ar jo institucijos instigatoriaus kviečiami, suteiktų jiems savo pagalbą; į didelę mūsų nemalonę pateks tas, kuris šios mūsų valios, išreikštos rašte, nepadės ar apskritai nenorės vykdyti ir tam priešinsis.

PDF 288

Tame pačiame seime Lietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti karaliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėgtas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) Brastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindiniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų bajorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio suklestėjimo viršūnės.

PDF 389-390

Ten pat dalyvaujant Vilniaus vyskupui didžiai gerbiamam Kristuje tėvui ponui Albertui ir didingiesiems, garbingiesiems, prakilniesiems ir kilmingiesiems Trakų vaivadai Mikalojui Mikolajevičiui, Trakų kaštelionui ir Žemaičių seniūnui Stanislovui Janavičiui, Gniezno bažnyčios ir mūsų karalystės kancleriui Jonui iš Lasko (Laszko), didžiajam maršalkai Jonui Jurgevičiui iš Zabrežjės, mūsų Didžiosios Kunigaikštystės lauko etmonui Stanislovui Kiškai, mūsų Lietuvos rūmų maršalkai kunigaikščiui Mykolui Lvovičiui Glinskiui, Vilniaus vaivada Jonui Mikolajevičiui, Stanislovui Janavičiui iš Zabrežjės, mūsų gydytojui, Gniezno kanauninkui Motiejui iš Blonių, karalystės rūmų iždininkui Stanislovui Milanovskiui, mūsų Didžiosios Kunigaikštystės rūmų pakamariui ir Petrui Narbutavičiui, mūsų dvariškiui Martynui Volskiui ir daugeliui kitų mūsų tarėjų ir rūmininkų, specialiai pakviestų liudininkų, nuoširdžiai ištikimų ir mums mielų. ## Puslapis 390 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS LENKIJOS KARALIUS ŽYGIMANTAS VARMĖS KANAUNINKUI ANDRIUI KOPERNIKUI 1514 METAI (Iš Dogelio rankraščių prie Lenkijos karalystės ir LDK diplomatinio kodekso buv.

PDF 273-275

Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius — • — 257 ## Puslapis 274 258 ## Puslapis 275 IV KNYGA Žygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio privalumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką.

PDF 387

Šiam ponui kunigaikščiui Žygimantui, broliui ir paveldėtojui, mūsų įpėdiniui ir ypatingosios paskutinės valios vykdytojui bei visiems karalystės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prelatams ir teisėjams atskirai (specialiter) perduodame ir patikime šviesiausiąją kunigaikštienę ir mūsų žmoną ponią Eleną, didžiąją Lietuvos, Rusios, Žemaitijos kunigaikštienę, jos veiksmų bei teisių globą (protectio).

PDF 275

Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administracijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pritariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.

PDF 275

Šio išmintingo karaliaus nuopelnas - vietinio Lietuvos ūkio pradmenys bei tvarka jos sostinėje. Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administracijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pritariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus.

PDF 286

Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą išsilavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų augimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje25. Viešųjų mokyklų, ano laigarbingam Vilniaus magistratui už šimtą kapų grašių, - yra miesto archyve.

PDF 286

Suklestėjus prekybai, sukruto ir iki tol apverktinoje padėtyje Vilniuje buvę amatai, o išaugęs pasiturinčiųjų skaičius byloja apie miesto išteklius ir krašto turtingumą, be kita ko, visi amatų srities pasiekimai aniems laikams dažniausiai buvo neblogi24. Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą išsilavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų augimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje25.

PDF 81

Pasiuntinys taip pat gabeno Kazanės chano MahometoAmino laišką, kuriame jis Lietuvai siūlė sąjungą prieš Maskvą. Naujasis LDK valdovas Žygimantas Senasis ir taip turėjo reikalų į valias, todėl sąjunga su Krymu buvo patvirtinta. Tiesa, po kelerių metų totorių antpuoliai ir tuo pačiu kovos su jais vėl atsinaujino, todėl galime sakyti, kad politine prasme Klecko pergalės vaisiai nebuvo ilgalaikiai.

PDF 393-394

Valerijonas ## Puslapis 394 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŽYGIMANTO SENOJO RAŠTAS VILNIAUS MAGISTRATUI, RAŠYTAS ANT POPIERIAUS SU PRISPAUSTU ANTSPAUDU 1538 METŲ BALANDŽIO 6-Ą, DĖL VYSKUPO NESIKIŠIMO J TARNAUJANČIŲJŲ MIESTO JURISDIKCIJOJE TEISES 1533 METAIS (Iš Vilniaus kapitulos archyvo rankraščių) Sigismundus DEI gratia Rex Pol oniae Magnus Dux Lituaniae, Russiae, totiusq. Prussiae ac Masoviae etc. Dominus et Haeres.

PDF 282-283

40), matyti, 266 ## Puslapis 283 IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmingai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadintas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšomis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kelelių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas.

PDF 251

Tačiau netrukus į Vilnių atvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio karaliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai grėsusio pilietinio karo. Trumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lietuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių, jos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas.

PDF 298

Dar 1539 metais, Vilniaus dieceziją valdant Alšėnų kunigaikščiui Vilniaus vyskupui Povilui, kunigas Abraomas Kulvietis, teologijos daktaras, lietuvių kilmės, bet į Vilnių atvykęs iš Vokietijos, kur ilgai ėjo mokslus, pirmasis šiame mieste pasėjo naujas Martyno Liuterio religijos opinijas42 ir savo įsteigtoje mokykloje išlavino net šešiasdešimt mokinių. Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžūliai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Senąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autoritetu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją. Visuomet apsvarstantis savo veiksmus monarchas negalėjo likti nedėmesingas karštligiškiems ir iš visų pusių atkakliai sklindantiems dvariškių luomo prašymams: tad buvo paskelbtas karaliaus sprendimas, pagal kurį minėtasis Kulvietis privalėjo stoti prieš dvasiškąjį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei, o jeigu to daryti nepanorėtų, būsiąs priverstas stoti prieš civilinio teismo pareigūnus, vadinamus Dzieckje.

PDF 97

Šias valdovo palaimintas naujoves įgyvendino Kauno muitinę kelerius metus valdęs Abromas Jezofavičius. Lietuvoje pradėjus valdyti Žygimantui Senajam buvo vykdoma muitinių pertvarka. 1507 m.

PDF 104

Vienuolynui buvo siūlomas kitas sklypas, ir tik Aleksandras Jogailaitis leido bernardinams statydintis numatytoje vietoje, šalia pilies. 1511 m. Žygimantas Senasis, suteikdamas Kauno pilininko pareigas Vaskui Daškovičiui, nurodė, kad šis Kauno pilį tvirtintų mūru ir medžiu.

PDF 112

1514 m. Žygimantas Senasis, karo su Rusų valstybe sąlygomis nuolat stokojantis lėšų, atidavė Abraomui Jezofavičiui kaip užstatą už 10 000 auksinų paskolą Kauno pilį su Rumšiškių dvaru (valsčiumi). Nuo 1514 m. Abraomas Jezofavičius titulavosi Kauno seniūnu.

PDF 113

Kauno seniūnai pavietą ir pilį tvarkė padedami savo administracijos. Svarbiausias pareigūnas buvo Kauno pilininkas (ZOpOOHU'1UU), kurį skirdavo pats valdovas, kaip liudija 1511 m. Žygimanto Senojo privilegija, kuria Vaskas Daškovičius buvo skiriamas į Kauno pilininko pareigas.

PDF 123

Lietuvos bernardinų provincijos sukūrimą palaikė Lietuvos atskirumą nuo Lenkijos pabrėžiantys ir stiprinantys Lietuvos didikai, ypač Albertas Goštautas, taip pat Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. 1527 m. Lietuvos bernardinų atsiskyrimo siekius ėmė remti ir Žygimantas Senasis.

PDF 173

Maras Kauną ištiko 1531 m. Kaip sakoma 1532 m. Žygimanto Senojo rašte žemės iždininkui Ivanui Hornostajui, praeitais metais miestas nukentėjo dėl maro, nemažai žmonių išmirė, todėl miestiečiai prašė atleisti nuo naujų muitų.

PDF 214

Kauniečiai beveik visada sulaukdavo valdovų paramos, ypač gindami savąją rinką nuo Karaliaučiaus ir Dancigo pirklių skverbimosi. 1540 m. Žygimantas Senasis, spręsdamas Kauno miestiečių tarpusavio ginčus, matė reikalą į savo privilegijąsprendimą įrašytame straipsnyje nurodyti, kad Kaune atvykėliai ir svečiai iš Prūsų tarp savęs negali prekiauti, išskyrus vietą kauniečių, pas kuriuos bus apsistoję, namuose.

PDF 222

Bet vis dėlto kauniečiai turėjo teisę nemokėti vidaus muitų. 1541 m. Žygimantas Senasis ne tik patvirtino draudimą svetimšaliams pirkliams prekiauti krašte, bet ir nurodė visiems žemvaldžiams nereikalauti iš Kauno pirklių vidaus muitų ir turgaus mokesčių.

PDF 303

Todėl bus pateikta tik šios Kauno miesto gyvenimo srities apžvalga. 1540 m. Žygimanto Senojo privilegijoje-sprendime buvo išvardyti, matyt, nesiekiant išsamumo, miesto pajamų šaltiniai.

p. 59 (PDF 2)

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 12

Tačiau tuo metu Žygimantas Senasis ir jo aplinka atrado veiksmingų priemonių pristabdyti diduomenės valdžios bei socialinio sluoksniavimosi kilmingųjų luomo viduje stiprėjimą. Tais pačiais 1529 m., kaip ir Pirmasis Lietuvos Statutas, buvo paskelbti du tarpusavyje susiję valdovo įsakai. Vienu jų Radvilų bajorai, gyvenantys Goniondzo paviete, „amžiniems laikams" buvo atleisti nuo teisinio pavaldumo savo senjorams. Kitu įsaku Žygimantas Senasis garantavo, kad bajorai ateityje nebus atiduodami ponų ir kunigaikščių valdžion 52.

PDF 12

Paskutiniai leidimai sumedžioti stumbrą kilmingiesiems (nedalyvaujant valdovui) surašyti tik valdant Žygimantui Senajam, o valdant Žygimantui Augustui tokių aktų kol kas nėra žinoma.

PDF 468

Vėliau Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis tą privilegiją atnaujino, t. y. patvirtino ankstesnius mainus. Tai įvyko 1523 metų balandžio 16 dieną.

PDF 60

Citatos tekstas nepasiekiamas.

PDF 48

Žygimanto Senojo laikais – nuo 1508 m. – LDK monetos pradėtos tiksliai datuoti.