Vyskupui prašant, Žygimantas Senasis paskelbė sprendimą, kuriuo Kulvietis turėjo stoti prieš dvasinį teismą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 298
Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją. Visuomet apsvarstantis savo veiksmus monarchas negalėjo likti ne dėmesingas karštligiškiems ir iš visų pusių atkakliai sklin dantiems dvariškių luomo prašymams: tad buvo paskelb tas karaliaus sprendimas, pagal kurį minėtasis Kulvietis privalėjo stoti prieš dvasiškąjį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei, o jeigu to daryti nepanorėtų, būsiąs priverstas stoti prieš civilinio teismo pareigūnus, va dinamus Dzieckje. Bandymo pabėgti atveju būtų ištremtas, savo eilėmis girdamas ir liaupsinda mas žymiausius ano laiko ponus, taip pat šlovino ir Rotundą, kaip pa tvirtina Ossolinskis vertingame vei kale Wiadomości Hist.
1514 m. Žygimantas Senasis rašė Varmės kanauninkui Andriui Kopernikui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 390
## Puslapis 390\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nLENKIJOS KARALIUS ŽYGIMANTAS\nVARMĖS KANAUNINKUI ANDRIUI KOPERNIKUI\n1514 METAI\n(Iš Dogelio rankraščių prie Lenkijos karalystės ir LDK diplomatinio\nkodekso buv.
Žygimantas Senasis atidavė Vilniui savo šaltinį už Subačiaus vartų, kad miestas būtų aprūpintas vandeniu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 279
Tai sukėlė nesiliaujančius vaidus tarp šio ordino ir miestiečių, tad Žygimantas, kad paten kintų pirmąją sąlygą ir aprūpintų Vilnių vandeniu, kaip kad buvo aprūpinta Krokuva, atidavė miestui nuosavą sa vo šaltinį netoli miesto, už Subačiaus vartų, prie kelio į Žiupronis. Vandenis leido vamzdžiais po visus namus iš vedžioti. Netgi pats, 1535 metais būdamas Vilniuje, važi nėjo už miesto apžiūrėti tos versmės ir įsitikinti, jog ji trykšta karaliaus, o ne privačioje žemėje8.
Žygimantas Senasis perėmė Lietuvos valdymą ir siekė įvesti tvarką.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 273-275
Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius\n— • —\n257\n\n## Puslapis 274\n\n258\n\n## Puslapis 275\n\nIV KNYGA\nŽygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio pri\nvalumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką.
1522 m. Žygimantas Senasis įsakė miesto sargybą ir policiją sugrąžinti Vilniaus magistratui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 276
Miesto sargyba ir policija, laikinai pri klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. Ma gistratas, Krokuvos miesto pavyzdžiu, turėjo išlaikyti 24 įpras tinės ginkluotės sargybinius, kad tvarkos mieste būtų žiūri ma dieną ir naktį. Tačiau karo bei gresiančio priešų užpuolimo atveju visi tarnautojai ir gyventojai paklusdavo vaivados ar ba jo vietininko valdžiai.
Žygimantas Senasis pavedė Ulrikui Hozijui savo lėšomis pastatyti tiltą per Viliją prie Vilniaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 402-403
Dėl to mes, Žygimantas, Dievo malone Lenkijos karalius, Didysis Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Že maitijos ir 1.1, kunigaikštis, valdovas ir paveldėtojas. Šiuo raštu skelbiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, tiek dabar esantiems, tiek ateityje būsiantiems, kuriuos žinia apie jį pa sieks. Kai mes ankstesniais metais svarstėme mūsų LDK val dinių, o ir kitų žmonių sunkumus, išlaidas ir nepatogumus, kuriuos perkėloje per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto patirdavę, besikeliant per tą upę nukentėdavę jų daiktai. Ap mąstydami, kaip mūsų pavaldiniai galėtų išvengti šių nepa togumų, sumanėme per tą upę pastatydinti tvirtą tiltą, dėl ko mus anksčiau ragino ir garbingasis Ulrikas Hozijus, mūsų Vii- ----• ---- 386 ## Puslapis 403 IV KNYGA niaus pilies viršininkas, todėl mes nusprendėme, kad tai rei kalingas dalykas, ir trokšdami tai įgyvendinti, gerai pažin dami ir deramai įvertindami šio garbingo Ulriko Hozijaus dorumą ir sąžiningumą, pavedėme jam, kad jis tą tiltą per Vilijos upę prie mūsų Vilniaus miesto nutiestų ir pastatytų, kiek įmanoma, ir kaip jam atrodytų, kuo tvirtesnį savo lėšo mis ir išlaidomis pagal žemiau aprašytas sąlygas ir taisykles, būtent: kad pastačius ir atidarius žadėtąjį tiltą, per kurį va žiuojantys žmonės patogiai ten ir atgal galėtų vykti, tam pa čiam Ulrikui Hozijui, mūsų įstatymu ir leidimu, leista laisvai ir teisėtai rinkti ir reikalauti muitų arba mokestį nuo praeivių žemiau aprašytu būdu, tai yra, nuo vieno vežimo malkų ar šiaudų, šieno ir bet kokios rūšies javų, kaip ir kitų produktų, kuriuos kas nors vežtų parduoti vienu arkliu - denaras arba obolas; nuo vieno saiko arba statinės druskos - vienas obo- las, nuo vieno prikrauto prekių vežimo, traukiamo arklio, - 3 denarai arba obolai; nuo vieno dvikinkio briko, prikrauto prekių, - penki denarai arba obolai; nuo kiekvieno jaučio ir karvės, kaip ir nuo viso to, kas už upės būtų vedamas ar varomas parduoti, - vienas denaras arba obolas.
1543 m. Žygimantas Senasis leido Vilniaus vyskupui Povilui ir jo įpėdiniams steigti mėsos prekyvietes.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 427-428
Norime ir įsakome, kad lei dimas minėtam ponui vyskupui Povilui ir jo įpėdiniams Vil niaus vyskupams steigti minėtas mėsos prekyvietes su mo kesčių iš tokių mėsinių mokėjimu bažnyčios muzikantams būtų amžinas ir nepakeistas, ir į bažnytinį, pas mus priimtą, imunitetą tai įrašome ir inkorporuojame šiuo raštu, prie kurio patikimumui patvirtinti pakabinamas antspaudas. Duota Velavičiuose artimiausią pirmadienį po šv. Liucijos, mergelės ir kankinės, šventės, tūkstantis penki šimtai ketu riasdešimt trečiaisiais Viešpaties metais. Karalius ŽYGIMANTAS 411 ## Puslapis 428 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS VALERIJONO BURSOS PASTATYMAS IR APRŪPINIMAS 1579 METAI (Iš Vilniaus kapitulos archyvo) Valerianus DEI gratia Episcopus Vilnensis.
1532 m. Žygimantas Senasis rašte Vilniaus vaitui įspėjo netaikyti Vilniaus miestiečiams jokios prievartos.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 317-318
m. ## Puslapis 318 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS II RAŠTAS VILNIAUS VAITUI, ĮSPĖJANTIS JI, KAD VILNIAUS MIESTIEČIAMS NETAIKYTŲ JOKIOS PRIEVARTOS (Iš Lietuvos Metrikos) 1532 m. Žygimantas, Dievo malone karalius.
Žygimantas Senasis baudė miesto valdininkus už valdžios ribų peržengimą ir tramdė bajorų piktnaudžiavimą Vilniuje.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 277
Buvo laikomasi deramų abipusių tarpu savio santykių tarp miesto tarnautojų ir miestiečių. Tei singasis Žygimantas, nedarydamas savo pavaldiniams jo kių išimčių, rūsčiai baudė miesto valdininkus, jeigu šie peržengdavo jiems suteiktos valdžios ribas3, taip pat kuo atkakliausiai tramdė bajorus, kad nebandytų pik tnaudžiauti mieste. Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyve nę šešerius metus4.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 277
Tei singasis Žygimantas, nedarydamas savo pavaldiniams jo kių išimčių, rūsčiai baudė miesto valdininkus, jeigu šie peržengdavo jiems suteiktos valdžios ribas3, taip pat kuo atkakliausiai tramdė bajorus, kad nebandytų pik tnaudžiauti mieste. Kad Vilniaus gyventojai būtų saugesni ir jų daugėtų, jis griežtai uždraudė bajorams iškelti iš miesto tuos pavaldinius, kurie buvo ten ramiai pragyve nę šešerius metus4. Jis nepamiršo ir miesto pajamų, paja mos augo ir buvo geriau tvarkomos.
1542 m. Žygimantas Senasis suteikė Vilniaus vyskupui privilegiją prieš eretikus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 331-332
Dauge\nliui pilių, siųsdami patrankas, ginklus ir kulkas, pridėdavę \nir jų liejimo formas bei daugybę įrangos, reikalingos apka\nsams daryti.\n\n## Puslapis 332\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nV\nKARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA \nPRIEŠ ERETIKUS, DUOTA VILNIAUS VYSKUPUI \n1542 METAIS\n(Iš Vilniaus kapitulos rankraščių)\nSigismundus Dei gratia Rex Poloniae Magnus Dux Litua- \nniae, Russiae, Prussiae, Masoviaeq.
1542 m. Žygimantas Senasis davė Vilniaus vyskupui privilegiją prieš eretikus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 332
## Puslapis 332\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nV\nKARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA\nPRIEŠ ERETIKUS, DUOTA VILNIAUS VYSKUPUI\n1542 METAIS\n(Iš Vilniaus kapitulos rankraščių)\nSigismundus Dei gratia Rex Poloniae Magnus Dux Litua-\nniae, Russiae, Prussiae, Masoviaeq.
Žygimantas Senasis dokumente vadintas Lenkijos karaliumi ir didžiuoju Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos bei Žemaitijos kunigaikščiu.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 257
Taigi \nmes, Žygimantas, DIEVO malone Lenkijos karalius, didysis \nLietuvos, Rusios, Prūsijos, Mazovijos, Žemaitijos ir 1.1, ku\nnigaikštis. Ponas ir tėvonis.
1536 m. rugpjūčio 6 d. Žygimantas Senasis suteikė privilegiją rinkti muitą už perėjimą tiltu per Viliją.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 401-402
Šio rašto patikimumui mūsų antspaudas yra prikabintas. Duota Vilniuje, liepos dvidešimt šeštąją, tūkstantis penki šimtai trisdešimt trečiaisiais Viešpaties metais. Dalyvaujant didžiai gerbiamiems Kristuje tėvams ponams Pšemislio vys kupui Jonui Chojevskiui, Vilniaus vyskupui Jonui, prakil niesiems ir garbingiesiems Vilniaus kaštelionui ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės rūmų bei kariuomenės maršal kai, taip pat vyriausiajam Gardino seniūnui Jurgiui Radvi lai, Naugarduko vaivadai Albertui Goštautui, Vitebsko vai vadai Motiejui Ochmistrovičiui, mūsų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždininkui Ivanui Homostajui ir daugeliui kitų liudininkų. Karalius ŽYGIMANTAS ## Puslapis 402 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS ŠVIESIAUSIOJO KARALIAUS ŽYGIMANTO SENOJO PRIVILEGIJA DĖL TEISĖS RINKTI MUITĄ IŠ PRAEIVIŲ TILTU PER VILIJOS UPĘ SUTEIKIMO PIRMIAUSIA ULRIKUI HOZIJUI, PASKUI ŠVENČIAUSIOSIOS TREJYBĖS PRIEGLAUDAI (ŠPITOLEI), IŠLEISTA" 1536 METŲ RUGPJŪČIO 6 DIENĄ LOTYNŲ KALBA (Išrašo iš magistrato knygų vertimas) Viešpaties vardu Amen.
Žygimantui Senajam atvykus į Vilnių, šalis buvo apsaugota nuo jai grėsusio pilietinio karo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 251
Tačiau netrukus į Vilnių at\nvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio\nkaraliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai\ngrėsusio pilietinio karo.\nTrumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie\ntuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių,\njos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas.
1507 m. Melnike Žygimantas Senasis patvirtino 1388 m. Vytauto privilegiją Trakų žydams.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 210
## Puslapis 210 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS V PRIVILEGIJA, SUTEIKTA DIDŽIOJO LIETUVOS KUNIGAIKŠČIO ALEKSANDRO VYTAUTO 1388 METŲ VIEŠPATIES GIMIMO DIENĄ LUCKE TRAKŲ ŽYDAMS, O ŽYGIMANTO SENOJO PATVIRTINTA MELNIKE 1507 METAIS, PIRMADIENI, PRIEŠ TRIS KARALIUS Viešpaties vardu Amen. Kad [įsivėlusi] klaida per nerū pestingumą dėl vykstančių reikalų kartais neatneštų kokios nors skriaudos, atsirado protingas poreikis, kad tai būtų iš dėstyta raštu ir sutvirtinta ir patikimų liudytojų liudijimu patvirtinta. Amžinai šio dalyko atminčiai mes, Žygimantas Senasis, Dievo malone išrinktas Lenkijos Karalystės kara lius, Lietuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos ir kt. didysis ku nigaikštis.
1522 m. Žygimantas Senasis įsakė grąžinti Vilniaus miesto sargybą ir policiją magistratui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 276
Atrodo, kad kiekvienas jų miestui ginti privalėjo tu rėti šarvus, muškietą ir ragotinę, o miesto taryba - stebėti, kad bendromis lėšomis išlaikomos patrankos ir arkebuzos bū tų gerai prižiūrimos. Miesto sargyba ir policija, laikinai pri klausiusi pilies tarnybai, dar pagal Vladislovo Jogailos po tvarkį, po to, kai miestą apjuosė mūrine siena, buvo sugrąžinta magistratui - karaliaus Žygimanto 1522 metų įsakymu. Ma gistratas, Krokuvos miesto pavyzdžiu, turėjo išlaikyti 24 įpras tinės ginkluotės sargybinius, kad tvarkos mieste būtų žiūri ma dieną ir naktį.
1544 m. Brastos seime Žygimantas Senasis dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 288
Tame pačiame seime \nLietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti ka\nraliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėg\ntas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) \nBrastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindi\nniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų ba\njorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio sukles\ntėjimo viršūnės.
Žygimanto Senojo valdymo metu Vilniuje atsirado reikšmingi statiniai, skirti miesto gerovei ir ištekliams didinti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 282-283
Grzybowski, 1. 40), matyti,\n266\n\n## Puslapis 283\n\nIV KNYGA\nVisi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei \nir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin\ngai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadin\ntas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius \n1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui \nir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo\nmis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15.
Žygimantas Senasis suteikė Vilniaus vyskupui Povilui pasaulietinės valdžios įgaliojimus bažnytinėms cenzūroms vykdyti.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 419
Taip pat norime, kad to, kuris vienu ar kitu būdu daugiau kaip metus išdrįs bažnytinių cenzūrų vengti ir paniekinti, kad ir kas jis būtų, ar katalikų tikėjimo, ar stačiatikių apeigų, atžvilgiu būtų praplėsta pasaulietinė valdžia, kurią suteikiame ponui Vilniaus vyskupui Povilui ir kitiems jo įpėdiniams, būsimiems Vilniaus vyskupams, ir duodame tai patvirtinantį raštą. O jei reikės ar iškils dvejo nių dėl vietos ar asmens, gali šauktis mūsų ir mūsų parei gūnų pagalbos. Todėl šiuo raštu įgaliojame visus seniūnus ir mūsų valdinius, kad, iškilus bet kokio pobūdžio būtiny bei, kiek tik kartų būtų pono Vilniaus vyskupo ar jo institu cijos instigatoriaus kviečiami, suteiktų jiems savo pagalbą; į didelę mūsų nemalonę pateks tas, kuris šios mūsų valios, išreikštos rašte, nepadės ar apskritai nenorės vykdyti ir tam priešinsis.
1544 m. Brastos seime Žygimantas Senasis dar prieš mirtį perdavė Lietuvos valdžią sūnui Žygimantui Augustui.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 288
Tame pačiame seime \nLietuvos deputatai sutiko Žygimantą Augustą pripažinti ka\nraliumi po tėvo mirties. Bet Žygimantas, metų naštos prislėg\ntas, dar prieš mirtį atidavė sūnui Lietuvos valdžią (1544 m.) \nBrastos seime, ir šis įvykis, vėl darydamas Vilnių pagrindi\nniu valdžios židiniu ir prašmatnaus dvaro bei turtingų ba\njorų buveine, iškėlė Lietuvos sostinę iki aukščiausio sukles\ntėjimo viršūnės.
1514 m. raštas Varmės kanauninkui Andriui Kopernikui buvo siejamas su Lenkijos karaliumi Žygimantu Senuoju.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 389-390
Ten pat dalyvaujant Vilniaus vyskupui di\ndžiai gerbiamam Kristuje tėvui ponui Albertui ir didingie\nsiems, garbingiesiems, prakilniesiems ir kilmingiesiems - \nTrakų vaivadai Mikalojui Mikolajevičiui, Trakų kaštelionui \nir Žemaičių seniūnui Stanislovui Janavičiui, Gniezno baž\nnyčios ir mūsų karalystės kancleriui Jonui iš Lasko (Laszko), \ndidžiajam maršalkai Jonui Jurgevičiui iš Zabrežjės, mūsų Di\ndžiosios Kunigaikštystės lauko etmonui Stanislovui Kiškai, \nmūsų Lietuvos rūmų maršalkai kunigaikščiui Mykolui Lvo- \nvičiui Glinskiui, Vilniaus vaivada Jonui Mikolajevičiui, Sta\nnislovui Janavičiui iš Zabrežjės, mūsų gydytojui, Gniezno \nkanauninkui Motiejui iš Blonių, karalystės rūmų iždininkui \nStanislovui Milanovskiui, mūsų Didžiosios Kunigaikštystės \nrūmų pakamariui ir Petrui Narbutavičiui, mūsų dvariškiui \nMartynui Volskiui ir daugeliui kitų mūsų tarėjų ir rūminin\nkų, specialiai pakviestų liudininkų, nuoširdžiai ištikimų ir \nmums mielų.\n\n## Puslapis 390\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nLENKIJOS KARALIUS ŽYGIMANTAS \nVARMĖS KANAUNINKUI ANDRIUI KOPERNIKUI \n1514 METAI\n(Iš Dogelio rankraščių prie Lenkijos karalystės ir LDK diplomatinio \nkodekso buv.
Žygimantas Senasis perėmė Lietuvos valdymą ir, anot autoriaus, tvirtai siekė įvesti tvarką.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 273-275
Bet Lietuvos valdymą perėmė karalius\n— • —\n257\n\n## Puslapis 274\n\n258\n\n## Puslapis 275\n\nIV KNYGA\nŽygimantas Senasis, apdovanotas proto ir charakterio pri\nvalumais ir tvirtai siekiantis įvesti tvarką.
Žygimantui Senajam, kaip broliui ir įpėdiniui, buvo patikėta kunigaikštienės Elenos teisių globa.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 387
Šiam ponui kunigaikščiui\nŽygimantui, broliui ir paveldėtojui, mūsų įpėdiniui ir ypa\ntingosios paskutinės valios vykdytojui bei visiems karalys\ntės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės prelatams ir tei\nsėjams atskirai (specialiter) perduodame ir patikime\nšviesiausiąją kunigaikštienę ir mūsų žmoną ponią Eleną, di\ndžiąją Lietuvos, Rusios, Žemaitijos kunigaikštienę, jos veiks\nmų bei teisių globą (protectio).
1536 m. rugsėjo 9 d. Vilniuje Žygimantas Senasis įsakė paskelbti naujus miesto įstatymus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 275
Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administra cijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus. Jais patvirtinama, kad magistrato paskirtis - valdyti miestą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 275
Šio išmintingo karaliaus nuopel nas - vietinio Lietuvos ūkio pradmenys bei tvarka jos sosti nėje. Netvarka ir apsileidimas, įsitvirtinę miesto administra cijoje dėl silpnos karaliaus Aleksandro valdžios, ir iš to nuolat kylantys kivirčai tarp miesto valdžios ir Vilniaus gyventojų privertė Žygimantą Senąjį įvesti naują ir griežtą tvarką. 1536 metų rugsėjo 9 dieną, lankydamasis Vilniuje, jis įsakė, pri tariant karalienei Bonai, paskelbti naujus miesto įstatymus.
Žygimantas Senasis rėmė mokslus ir Vilniaus pilyje saugojo knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 286
Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą iš silavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų au gimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje25. Viešųjų mokyklų, ano lai- garbingam Vilniaus magistratui už šimtą kapų grašių, - yra miesto ar chyve.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 286
Suklestėjus prekybai, sukru to ir iki tol apverktinoje padėtyje Vilniuje buvę amatai, o išaugęs pasiturinčiųjų skaičius byloja apie miesto išteklius ir krašto turtingumą, be kita ko, visi amatų srities pasieki mai aniems laikams dažniausiai buvo neblogi24. Karalius Žygimantas mylėjo mokslus, pats gavęs gerą iš silavinimą, rėmė visa tai, kas tik galėjo prisidėti prie jų au gimo. Savo sukauptas knygas lotynų, lenkų, rusų ir čekų kalbomis saugojo Vilniaus pilyje25.
Žygimantas Senasis patvirtino sąjungą su Krymu, nes naujasis LDK valdovas turėjo daug reikalų.
Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
PDF 81
Pasiuntinys taip pat gabeno Kazanės chano Mahometo- Amino laišką, kuriame jis Lietuvai siūlė są- jungą prieš Maskvą. Naujasis LDK valdovas Žygimantas Senasis ir taip turėjo reikalų į valias, todėl sąjunga su Krymu buvo patvir- tinta. Tiesa, po kelerių metų totorių antpuo- liai ir tuo pačiu kovos su jais vėl atsinaujino, todėl galime sakyti, kad politine prasme Klecko pergalės vaisiai nebuvo ilgalaikiai.
1538 m. balandžio 6 d. Žygimantas Senasis rašė Vilniaus magistratui dėl vyskupo nesikišimo į miesto jurisdikcijos tarnų teises.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 393-394
Valerijonas\n\n## Puslapis 394\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA II TOMAS\nŽYGIMANTO SENOJO RAŠTAS VILNIAUS MAGISTRATUI, \nRAŠYTAS ANT POPIERIAUS SU PRISPAUSTU ANTSPAUDU \n1538 METŲ BALANDŽIO 6-Ą, DĖL VYSKUPO NESIKIŠIMO \nJ TARNAUJANČIŲJŲ MIESTO JURISDIKCIJOJE TEISES \n1533 METAIS\n(Iš Vilniaus kapitulos archyvo rankraščių)\nSigismundus DEI gratia Rex Pol oniae Magnus Dux Litu- \naniae, Russiae, totiusq. Prussiae ac Masoviae etc. Dominus et \nHaeres.
1515 m. Žygimantas Senasis leido Ulrikui Hozijui savo lėšomis statyti malūną prie Vilniaus.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 282-283
40), matyti, 266 ## Puslapis 283 IV KNYGA Visi reikšmingiausi statiniai, skirti Vilniaus miesto gerovei ir ištekliams pagausinti, atsirado Žygimantui Senajam sėkmin gai ir sumaniai valdant kraštą. Malūnas, iki mūsų laikų vadin tas Karališkuoju, irgi buvo pastatytas anuomet, nes karalius 1515 metais leido Ulrikui Hošui (Hozijui), Vilniaus pilininkui ir LDK monetų kalyklos valdytojui, statytis savo paties lėšo mis, leisdamas imti trečią grūdą iki gyvos galvos15. O po kele lių metų, 1522-aisiais, aukščiau Vilniaus vaivados malūno ir žemiau Charitonovo palivarko prie Vilnelės16 iškilo popieriaus malūnas.
Žygimantas Senasis, Glogovo kunigaikštis ir mirusio karaliaus brolis, atvyko į Vilnių ir padėjo išvengti pilietinio karo.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 251
Tačiau netrukus į Vilnių at\nvyko Žygimantas, Glogovo kunigaikštis iš Silezijos, mirusio\nkaraliaus brolis, visi nurimo, ir šalis buvo apsaugota nuo jai\ngrėsusio pilietinio karo.\nTrumpas Aleksandro valdymas, gana nesėkmingas Lie\ntuvai, nuo kurios visiems laikams buvo atplėšta tiek žemių,\njos sostinei tam tikru atžvilgiu buvo naudingas.
Vilniaus vyskupui prašant, Žygimantas Senasis paskelbė sprendimą, kad Abraomas Kulvietis stotų prieš dvasinį teismą.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 298
Dar 1539 metais, Vilniaus dieceziją valdant Alšėnų kunigaikščiui Vil niaus vyskupui Povilui, kunigas Abraomas Kulvietis, teolo gijos daktaras, lietuvių kilmės, bet į Vilnių atvykęs iš Vokie tijos, kur ilgai ėjo mokslus, pirmasis šiame mieste pasėjo naujas Martyno Liuterio religijos opinijas42 ir savo įsteigtoje mokykloje išlavino net šešiasdešimt mokinių. Kai po trejų metų senajam tikėjimui priešingos užuomazgos pradėjo įžū liai kerotis, išgąsdintas vyskupas kreipėsi į Žygimantą Se nąjį atkakliai reikalaudamas, kad šis karališkuoju autorite tu paremtų gynybai besirengiančią dvasininkiją. Visuomet apsvarstantis savo veiksmus monarchas negalėjo likti ne dėmesingas karštligiškiems ir iš visų pusių atkakliai sklin dantiems dvariškių luomo prašymams: tad buvo paskelb tas karaliaus sprendimas, pagal kurį minėtasis Kulvietis privalėjo stoti prieš dvasiškąjį teismą, prisipažinti nusikaltęs ir paklusti kanoninei bausmei, o jeigu to daryti nepanorėtų, būsiąs priverstas stoti prieš civilinio teismo pareigūnus, va dinamus Dzieckje.
Lietuvoje pradėjus valdyti Žygimantui Senajam buvo vykdoma muitinių pertvarka.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 97
Šias valdovo palaimintas naujoves įgyvendino Kauno muitinę kelerius metus valdęs Abromas Jezofavičius. Lietuvoje pradėjus valdyti Žygimantui Senajam buvo vykdoma muitinių pertvarka. 1507 m.
1511 m. Žygimantas Senasis, suteikdamas Kauno pilininko pareigas Vaskui Daškovičiui, nurodė, kad šis Kauno pilį tvirtintų mūru ir medžiu.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 104
Vienuolynui bu- vo siūlomas kitas sklypas, ir tik Aleksandras Jogailaitis leido bernardinams statydin- tis numatytoje vietoje, šalia pilies. 1511 m. Žygimantas Senasis, suteikdamas Kauno pilininko pareigas Vaskui Daškovičiui, nurodė, kad šis Kauno pilį tvirtintų mūru ir medžiu.
1514 m. Žygimantas Senasis, karo su Rusų valstybe sąlygomis nuolat stokojantis lėšų, atidavė Abraomui Jezofavičiui kaip užstatą už 10 000 auksinų paskolą Kauno pilį su Rumšiškių dvaru (valsčiumi).
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 112
1514 m. Žygimantas Senasis, karo su Rusų valstybe sąlygomis nuolat stokojantis lėšų, atidavė Abraomui Jezofavičiui kaip užstatą už 10 000 auksinų paskolą Kauno pilį su Rumšiš- kių dvaru (valsčiumi). Nuo 1514 m. Abraomas Jezofavičius titulavosi Kauno seniūnu.
Svarbiausias pareigūnas buvo Kauno pilininkas (ZOpOOHU'1UU), kurį skirdavo pats valdovas, kaip liudija 1511 m. Žygimanto Senojo privilegija, kuria Vaskas Daškovičius buvo skiriamas į Kauno pilininko pareigas.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 113
Kauno seniūnai pavietą ir pilį tvarkė padedami savo administracijos. Svarbiausias pa- reigūnas buvo Kauno pilininkas (ZOpOOHU'1UU), kurį skirdavo pats valdovas, kaip liudija 1511 m. Žygimanto Senojo privilegija, kuria Vaskas Daškovičius buvo skiriamas į Kauno pilininko pareigas.
1527 m. Lietuvos bernardinų atsiskyrimo siekius ėmė remti ir Žygimantas Senasis.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 123
Lietuvos bernardinų provincijos sukūrimą palaikė Lietuvos atskirumą nuo Len- kijos pabrėžiantys ir stiprinantys Lietuvos didikai, ypač Albertas Goštautas, taip pat Vilniaus vyskupas Jonas iš Lietuvos kunigaikščių. 1527 m. Lietuvos bernardinų atsis- kyrimo siekius ėmė remti ir Žygimantas Senasis.
Maras Kauną ištiko 1531 m. Kaip sakoma 1532 m. Žygimanto Senojo rašte žemės iždininkui Ivanui Hornostajui, praeitais metais miestas nukentėjo dėl maro, nemažai žmonių išmirė, todėl miestiečiai prašė atleisti nuo naujų muitų.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 173
Maras Kauną ištiko 1531 m. Kaip sakoma 1532 m. Žygimanto Senojo rašte že- mės iždininkui Ivanui Hornostajui, praeitais metais miestas nukentėjo dėl maro, nemažai žmonių išmirė, todėl miestiečiai prašė atleisti nuo naujų muitų.
1540 m. Žygimantas Senasis, spręsdamas Kauno miestiečių tarpusavio ginčus, matė reikalą į savo privilegiją sprendimą įrašytame straipsnyje nurodyti, kad Kaune atvykėliai ir svečiai iš Prūsų tarp savęs negali prekiauti, išskyrus vietą kauniečių, pas kuriuos.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 214
Kauniečiai beveik visada sulaukdavo valdovų paramos, ypač gindami savąją rin- ką nuo Karaliaučiaus ir Dancigo pirklių skverbimosi. 1540 m. Žygimantas Senasis, spręsdamas Kauno miestiečių tarpusavio ginčus, matė reikalą į savo privilegiją sprendimą įrašytame straipsnyje nurodyti, kad Kaune atvykėliai ir svečiai iš Prūsų tarp savęs negali prekiauti, išskyrus vietą kauniečių, pas kuriuos bus apsistoję, na- muose.
1541 m. Žygimantas Senasis ne tik patvirtino draudimą svetimšaliams pirkliams prekiauti krašte, bet ir nurodė visiems žemvaldžiams nereikalauti iš Kauno pirklių vidaus muitų ir turgaus mokesčių.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 222
Bet vis dėlto kauniečiai turėjo teisę nemokėti vidaus muitų. 1541 m. Žygiman- tas Senasis ne tik patvirtino draudimą svetimšaliams pirkliams prekiauti krašte, bet ir nurodė visiems žemvaldžiams nereikalauti iš Kauno pirklių vidaus muitų ir turgaus mokesčių.
1540 m. Žygimanto Senojo privilegijoje-sprendime buvo išvardyti, matyt, nesiekiant išsamumo, miesto pajamų šaltiniai.
Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas: Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.) — Zigmantas Kiaupa, Kauno istorija. I tomas- Kauno istorija nuo seniausių laikų iki 1655 metų (2010 m.)
PDF 303
Todėl bus pateikta tik šios Kauno miesto gyvenimo srities apžvalga. 1540 m. Žygimanto Senojo privilegijoje-sprendime buvo išvardyti, matyt, nesie- kiant išsamumo, miesto pajamų šaltiniai.
XVI a. penktajame dešimtmetyje Krymo chanas Sagapas Girėjus, sudaręs sutartį su Žygimantu Senuoju, per pasiuntinį laidavo pirkliams prekybos laisvę Kafoje ir Perekope mainais į kasmet siunčiamą gelumbę už 50 000 auksinų.
Marija Matušakaitė, Iš LDK gyventojų aprangos istorijos- XVI–XVIII a. (straipsnis, 2011 m.)
p. 59 (PDF 2)
Citatos tekstas nepasiekiamas.
1529 m. Žygimantas Senasis įsakymais atleido Goniondzo pavieto Radvilų bajorus nuo senjorų pavaldumo ir garantavo, kad ateityje bajorai nebus atiduodami ponų bei kunigaikščių valdžion.
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje
PDF 12
Tačiau tuo metu Žygi- mantas Senasis ir jo aplinka atrado veiksmingų priemonių pristabdyti diduome- nės valdžios bei socialinio sluoksniavimosi kilmingųjų luomo viduje stiprėjimą. Tais pačiais 1529 m., kaip ir Pirmasis Lietuvos Statutas, buvo paskelbti du tarpu- savyje susiję valdovo įsakai. Vienu jų Radvilų bajorai, gyvenantys Goniondzo paviete, „amžiniems laikams" buvo atleisti nuo teisinio pavaldumo savo senjo- rams. Kitu įsaku Žygimantas Senasis garantavo, kad bajorai ateityje nebus ati- duodami ponų ir kunigaikščių valdžion 52.
Paskutiniai leidimai kilmingiesiems be valdovo dalyvavimo sumedžioti stumbrą buvo surašyti valdant Žygimantui Senajam.
Didieji medžiokliai Radvilos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje: pareigūnai ir geriausi valdovo draugai
PDF 12
Paskutiniai leidimai sumedžioti stumbrą kilmingiesiems (nedalyvaujant \nvaldovui) surašyti tik valdant Žygimantui Senajam, o valdant Žygimantui Au-\ngustui tokių aktų kol kas nėra žinoma.
Narbutas teigia, kad Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygimantas Senasis patvirtino ankstesnius privilegijoje nurodytus mainus 1523 m. balandžio 16 d.
Lietuvių tautos istorija, t. 3
PDF 468
Vėliau \nLietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Žygi\nmantas Senasis tą privilegiją atnaujino, t. y. patvirtino \nankstesnius mainus. Tai įvyko 1523 metų balandžio 16 \ndieną.
Šaltinis: Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.)
PDF 60
sandūroje didžiojo kunigaikščio Aleksandro dvare, tačiau lūžis įvyko
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Naują pakopą LDK pinigų sistema pasiekė XV–XVI a. sandūroje, kai Aleksandras 1495 m. pradėjo pinigų reformą – pagal Vakarų Europos techniką (ant iš skardos iškirptų ruošinių) kaldinti denarus ir pusgrašius. Monetose atsirado lotyniškos legendos, nurodan- čios valstybę ir valdovą, o kartu monetose, be averse vaizduoto Vyčio, reverse atsiranda Lenkijos Erelis. Žygimanto Senojo laikais – nuo 1508 m. – LDK monetos pradėtos tiksliai datuoti.
Šaltinis: 02-kiaupiene-mes-lietuva-ldk-bajorija
Plačiai nuskambėjo Europoje žinia, kad Žygimantas Senasis 1515 m. į Vieną dovanų imperatoriui atsigabeno Maskvos belaisvių. Tiesa, 1514 m. OrŠos mūšyje paimtų belais- vių demonstravimo Europoje akcija tiek šaltiniuose, tiek ir negausioje problemos isto- riografijoje aiškinama gana prieštaringai.