Valakijos kunigaikščiai jo globos siekė (1420 m.), o čekų tautos pasiuntiniai kvietė Lietuvos monarchą užimti jų karalių sostą, todėl Vytautas pagaliau nusiuntė jiems į Prahą (1422 m.) pageidaujamu valdovu kunigaikštį Žygimantą Kaributaitį, savo sūnėną.
Vytauto pavaduotojais Lietuvos kariuomenėje buvo Vilniaus seniūnas Albertas Manvydas, kunigaikščiai Simonas Lengvenis ir Žygimantas Kaributaitis. Lenkijos kariuomenė Lenkijos kariuomenė organizavimu ir ginkluote buvo panaši į kryžiuočių. Lenkai turėjo nemažai sunkiosios kavalerijos.
Anot metraštininko, ji buvo drausminga ir gerai ginkluota. Vytauto pavaduotojais Lietuvos kariuomenėje buvo Vilniaus seniūnas Albertas Manvydas, kunigaikščiai Simonas Lengvenis ir Žygimantas Kaributaitis. Lenkijos kariuomenė Lenkijos kariuomenė organizavimu ir ginkluote buvo panaši į kryžiuočių.
Kadangi karalius labiau troško taikos nei karo, kryžiuočiai, pasirodžius taikos prošvaistėms, be didelio vargo pasiekė, kad jis, išleidęs iš rankų progą sėkmingai užbaigti karą, sutiko sudaryti paliaubas, kurios turėjo trukti ligi kitų metų birželio. Kol dar žinia apie šį susitarimą nebuvo pasiekusi Lietuvos, kunigaikštis Žygimantas Kaributaitis, staiga įsiveržęs į Prūsiją, užėmė tris miestus su tvirtovėmis ir nuniokojo aplinkines žemes. Kai žinia apie šį žygį pasiekė karaliaus rūmus, Jogaila, bijodamas, kad savo ruožtu kryžiuočiai nesurengtų šitokio išpuolio, bematant pasiuntė žygūnus, stengdamasis magistrui pasiteisinti dėl Žygimanto veiksmų ir reikalaudamas, kad visa tai, kas įvyko nežinant apie paliaubas, nieku būdu nepažeistų neseniai sudaryto susitarimo.