Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
6 teiginiai6 įrašai6 ryšiai
Vikipedijos įžanga
Zigmantas Sierakauskas (lenk. Zygmunt Sierakowski, bltr. Зігмунт Ігнатавіч Серакоўскі, 1826 m. gegužės 30 d. carinės Rusijos Volynės gubernijoje (dabar Ukrainos Volynės sritis) – 1863 m. birželio 15 d., Vilniuje) – vienas 1863 m. sukilimo vadų.
Šaltinis: Vikipedija
Pagal publikuotus šaltinius
Pavasarį paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių karo vadu buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Zigmantas Sierakauskas (Zygmunt Sierakowski) pamėgino Kauno gubernijoje telkti sukilėlių būrius į armiją, todėl sukilimo slopintojai gavo galimybę. Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, pats jos vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus buvo viešai pakartas Vilniuje.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Pareigos ir vaidmuo |
|
|
Patikrinti teiginiai
Gegužės pradžioje prie Biržų Zigmantas Sierakauskas buvo sužeistas, pateko į nelaisvę ir netrukus viešai pakartas Vilniuje.
Gegužės pradžioje prie Biržų Z. Sierakausko sukilėlių kariuomenė buvo sumušta, pats jos vadas sužeistas pateko į nelaisvę ir netrukus buvo viešai pakartas Vilniuje.
Zigmantas Sierakauskas pateko į nelaisvę, kai gegužės 10-osios naktį sukilėlius apsupo paporučikio fon Gaso dalinys.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Vilniaus karo apygardos Karo veiksmų juos miegančius gegužės 10 naktį apsupo ir paėmė į nelaisvę paporučikio fon Gaso dalinys. Į nelaisvę pakliuvo Z. Sierakauskas, B. Kolyška, S. Kozakauskas ir dar keletas karininkų.
Sužeistas Zigmantas Sierakauskas mūšio pradžioje buvo išvežtas ir paslėptas Biržų girioje esančiame Skrebiškio palivarke.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Stovykloje buvusį sužeistą Z. Sierakauską jau mūšio pradžioje pavyko išvežti ir paslėpti Biržų girioje esančiame Skrebiškio palivarke. Trijų dienų mūšio iškamuoti sukilėliai prarado budrumą ir Nuo xvii a.
Zigmantas Sierakauskas parengė sukilėlių kovos planą, numatantį sujungti Kauno gubernijos sukilėlių pajėgas.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
Plk. Z. Sierakauskas parengė sukilėlių kovos planą. Buvo numatyta apjungti visas Kauno gubernijos sukilėlių pajėgas. Tuomet žygiuoti carinės kariuomenės tvirtovės Daugpilio link ir padedant ten tarnaujantiems iš Lietuvos kilusiems kariškiams, bandyti užimti šį svarbų strateginį punktą.
1863 m. pavasarį Zigmantas Sierakauskas buvo paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių karo vadu.
Pavasarį paskirtas vyriausiuoju Lietuvos sukilėlių karo vadu buvęs Rusijos armijos generalinio štabo kapitonas Zigmantas Sierakauskas (Zygmunt Sierakowski) pamėgino Kauno gubernijoje telkti sukilėlių būrius į armiją, todėl sukilimo slopintojai gavo galimybę vienu smūgiu nuleisti sukilėliams daug kraujo.
Sukilėlių vadas Zigmantas Sierakauskas buvo sužeistas, o po dviejų valandų kovos sukilėlių pasipriešinimas ėmė silpti.
Šaltinis: Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.)
(G) Buvo sužeistas sukilėlių vadas Z. Sierakauskas, po dviejų valandų kovos pasipriešinimas ėmė silpti. Ruoliškioež.
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Karolis Zikaras (sud.), Žymiausi Lietuvos mūšiai ir karinės operacijos (2013 m.) | — | 4 | 4 |
| Alfonsas Eidintas, Alfredas Bumblauskas, Antanas Kulakauskas, Mindaugas Tamošaitis, Lietuvos istorija (2013 m.) | — | 2 | 2 |