Dusburgietis teigia, kad jam atsisakius šios pareigybės, netrukus ten pat buvo išrinktas didžiuoju magistru brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, kuris ir iškeliavo į Veneciją, į vyriausiąją [Ordino] būstinę.
Apie brolio Gotfrido, didžiojo magistro, atvykimą, apie tai, kaip jis atsisakė savo pareigų, o buvo išrinktas brolis Zigfridas iš Foichtvangeno 1302 viešpaties metais brolis Gotfridas, didysis magistras, su 50 brolių per Prūsiją atvyko į Livoniją, palikęs ten brolius šiai žemei ginti, kitais metais sugrįžo į Prūsiją ir Elbingo kapituloje atsisakė savo pareigų, nors, sugrįžęs į Vokietiją, lengvapėdiškai sugalvojo vėl jas eiti. Jam atsisakius šios pareigybės, netrukus ten pat buvo išrinktas didžiuoju magistru brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, kuris ir iškeliavo į Veneciją, į vyriausiąją [Ordino] būstinę. 284 (277).
Apie brolio Gotfrido, didžiojo magistro, atvykimą, apie tai, kaip jis atsisakė savo pareigų, o buvo išrinktas brolis Zigfridas iš Foichtvangeno 1302 viešpaties metais brolis Gotfridas, didysis magistras, su 50 brolių per Prūsiją atvyko į Livoniją, palikęs ten brolius šiai žemei ginti, kitais metais sugrįžo į Prūsiją ir Elbingo kapituloje atsisakė savo pareigų, nors, sugrįžęs į Vokietiją, lengvapėdiškai sugalvojo vėl jas eiti. Jam atsisakius šios pareigybės, netrukus ten pat buvo išrinktas didžiuoju magistru brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, kuris ir iškeliavo į Veneciją, į vyriausiąją [Ordino] būstinę. 284 (277).
1309 viešpaties metais, rugsėjį atvyko į Prūsijos žemę brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, vienuoliktas didysis magistras ir aštuonioliktas Prūsijos žemės magistras, ir perkėlė į Marienburgo pilį Prūsijoje Ordino vyriausiąją būstinę, kuri po Akono miesto sugriovimo buvo Venecijoje.
Apie brolio Gotfrido, didžiojo magistro, atvykimą, apie tai, kaip jis atsisakė savo pareigų, o buvo išrinktas brolis Zigfridas iš Foichtvangeno 1302 viešpaties metais brolis Gotfridas, didysis magistras, su 50 brolių per Prūsiją atvyko į Livoniją, palikęs ten brolius šiai žemei ginti, kitais metais sugrįžo į Prūsiją ir Elbingo kapituloje atsisakė savo pareigų, nors, sugrįžęs į Vokietiją, lengvapėdiškai sugalvojo vėl jas eiti. Jam atsisakius šios pareigybės, netrukus ten pat buvo išrinktas didžiuoju magistru brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, kuris ir iškeliavo į Veneciją, į vyriausiąją [Ordino] būstinę. 284 (277).
Tų metų kovo 5 dieną vyriausioje būstinėje Marienburge pasimirė brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, Teutonų ordino didysis magistras, o jį palaidojo Kulmenzėje, katedros bažnyčioje.
Zigfridas iš Foichtvangeno išvydo žydą ir krikščionį, apsivilkusius begardų drabužiais, vienas stovėjo dešinėje, kitas — kairėje, jiedu ginčijosi dėl tikėjimo tiesų, ir žydas, nuginčijęs krikščionį, tarė: „Henrikai, dabar girdėjai, kad tavo tikėjimas negali tavęs išganyti, tad išpažink žydų tikėjimą“.
Vieną kartą, sunkios negalės kamuojamas, jis išvydo žydą ir krikščionį, apsivilkusius begardų drabužiais, vienas stovėjo dešinėje, kitas — kairėje, jiedu ginčijosi dėl tikėjimo tiesų, ir žydas, nuginčijęs krikščionį, tarė: „Henrikai, dabar girdėjai, kad tavo tikėjimas negali tavęs išganyti, tad išpažink žydų tikėjimą“. Brolis Henrikas atsakė: „Tikiu dievą tėvą, visagalį...“ bei visa kita, kas „Apaštalų tikėjimo išpažinime“ pasakyta, ir tučtuojau abu išnyko.