asmuo

Zigfridas iš Foichtvangeno

3 teiginiai2 įrašai1 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 3 teiginiai ir visi 2 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–3 iš 3 rodomų įrašų

t-001aukstas

Po Gotfrido atsistatydinimo Zigfridas iš Foichtvangeno buvo išrinktas didžiuoju magistru ir iškeliavo į Ordino būstinę Venecijoje.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 195-196

Apie brolio Gotfrido, didžiojo magistro, atvykimą, apie tai, kaip jis atsisa kė savo pareigų, o buvo išrinktas brolis Zigfridas iš Foichtvangeno 1302 viešpaties metais brolis Gotfridas, didysis magistras, su 50 brolių per Prūsiją atvyko į Livoniją, palikęs ten brolius šiai žemei ginti, kitais metais sugrįžo į Prūsiją ir Elbingo kapituloje atsisakė savo pareigų, nors, sugrįžęs į Vokietiją, lengvapėdiškai sugalvojo vėl jas eiti. Jam atsisakius šios pareigybės, netrukus ten pat buvo išrinktas didžiuoju magistru brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, kuris ir iškeliavo į Veneciją, į vyriausiąją [Ordino] būstinę. 284 (277).

t-002vidutinis

1303 m. Elbingo kapituloje Zigfridas iš Foichtvangeno buvo išrinktas didžiuoju magistru.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 195-196

Apie brolio Gotfrido, didžiojo magistro, atvykimą, apie tai, kaip jis atsisa kė savo pareigų, o buvo išrinktas brolis Zigfridas iš Foichtvangeno 1302 viešpaties metais brolis Gotfridas, didysis magistras, su 50 brolių per Prūsiją atvyko į Livoniją, palikęs ten brolius šiai žemei ginti, kitais metais sugrįžo į Prūsiją ir Elbingo kapituloje atsisakė savo pareigų, nors, sugrįžęs į Vokietiją, lengvapėdiškai sugalvojo vėl jas eiti. Jam atsisakius šios pareigybės, netrukus ten pat buvo išrinktas didžiuoju magistru brolis Zigfridas iš Foichtvangeno, kuris ir iškeliavo į Veneciją, į vyriausiąją [Ordino] būstinę. 284 (277).

t-003vidutinis

Zigfridas iš Foichtvangeno išvydo žydą ir krikščionį, apsivilkusius begardų drabužiais, vienas stovėjo dešinėje, kitas — kairėje, jiedu ginčijosi dėl tikėjimo tiesų, ir žydas, nuginčijęs krikščionį, tarė: „Henrikai, dabar girdėjai, kad tavo tikėjimas negali tavęs išganyti, tad išpažink žydų tikėjimą“.

Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

PDF 196

Vieną kartą, sunkios negalės kamuojamas, jis išvydo žydą ir krikščionį, apsivilkusius begardų drabužiais, vienas stovėjo dešinėje, kitas — kairėje, jiedu ginčijosi dėl tikėjimo tiesų, ir žydas, nuginčijęs krikščionį, tarė: „Henrikai, dabar girdėjai, kad tavo tikėjimas negali tavęs išganyti, tad išpažink žydų tikėjimą“. Brolis Henrikas atsakė: „Tikiu dievą tėvą, visagalį...“ bei visa kita, kas „Apaštalų tikėjimo išpažinime“ pasakyta, ir tučtuojau abu išnyko.