Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
PDF 212
Tų pačių metų rugsėjo mėnesį Vytenis, lietuvių karalius, subūrė visus tinkamus karui\nsavo karalystės vyrus ir apsupo Kristmemelio pilį, kurią 17 dienų iš visų pusių smarkiai\npuldinėjo su dviem apgulos mašinomis ir daugybe šaulių. Todėl broliai, šitai matydami,\nsudegino savo pilies papilį, norėdami išvengti galimų pavojų. Tuo metu, kai šitai dėjosi,\natplaukė iš Sembos šiai piliai padėti 10 brolių ir 150 vyrų, tačiau lietuviai taip sumaniai\nužstojo visus kelius bei visas prieigas į šią pilį, kad niekas negalėjo į ją pakliūti, nors ir\nne kartą mėgino šitai padaryti.
Šaltinis: Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 34-35
Wilno 1740 in 8vo, skyr. I. Esą \npirmasis toje vietovėje įkurdinęs gy\nvenvietę Germantas, vykdydamas \nsavo tėvo, kunigaikščio Šventaragio, \npasak jų, viešpatavusio Lietuvoje \napie 1268 m., valią, tam slėny pir\nmasis miškus išnaikinęs ir savo tė\nvo bei savo paties įpėdinių kapavie\ntėms skyręs; pavadino ją vardu tėvo, \nŠventaragio, kas reikštų Šventą al-\n18\n\n## Puslapis 35\n\nI KNYGA\nUrna būtų prieiti prie išvados: jei Vilnius iki Gedimino laikų \nnebuvo Europai žinomas kaip miestas, nebuvo pirmapradė \nvietovė kokios nors mažos kunigaikščio dalinės valdos Lie\ntuvoje, tai vienas svarbiausių jau nykstančio tame krašte te\nokratinio valdymo centrų tikrai galėjo būti8.\nTačiau Vilniaus istorija prasideda tik 1321 metais, kai \nGediminas, Vytenio įpėdinis, Lietuvos ir Rusios valdovas,\ntorių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės ginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku, kai lietuvių pamaininė sauga, išbudėjusi čia jiems skirtą laiką, turėjo iš pilies pasitraukti, ir nukovė šešis jų vyrus. Kiti šeši, išvydę du ginklanešius, kuriems buvo įsakyta saugoti kelią, pabėgo metę šalin ginklus. Po to broliai su savo ginklanešiais įėjo į visiškai tuščią pilį ir ją iki pamatų sudegino, ir šitaip pilis paliko apleista po šiai dienai. 330 (323). Apie dviejų kaimų sudeginimą Medininkų valsčiuje 1316 metais Tų pačių metų vasarą brolis Hugonas, Sembos fogtas, išjojo, maršalo įsakytas, su aštuoniais šimtais vyrų link Medininkų valsčiaus, o Ragainės broliai, palikę tinkamoje vietoje pasalą, įsiveržė [į jį] su savo kariais; sudeginę du kaimus, išžudę vyrus, o moteris ir vaikus paėmę į nelaisvę, jie paskubomis pasitraukė, smarkiai persekiojami 200 lietuvių.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie Bisenės pilies sudeginimą 1316 metais Tais pačiais metais, švento Ambraziejaus dieną (balandžo 4), brolis Ditrichas iš Altenburgo, brolis Fridrichas Kvicas ir dar vienas brolis patraukė su trimis Ragainės ginklanešiais link Bisenės pilies irgi tuo laiku, kai lietuvių pamaininė sauga, išbudėjusi čia jiems skirtą laiką, turėjo iš pilies pasitraukti, ir nukovė šešis jų vyrus. Kiti šeši, išvydę du ginklanešius, kuriems buvo įsakyta saugoti kelią, pabėgo metę šalin ginklus. Po to broliai su savo ginklanešiais įėjo į visiškai tuščią pilį ir ją iki pamatų sudegino, ir šitaip pilis paliko apleista po šiai dienai.
Susietas teiginys: t-001
Susieti teiginiai: t-001
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Ligi pat dykrų juos persekiojo su daugybe brolių bei ginklanešių brolis Konradas Žakas, Kulmo krašto komtūras, o pasivijęs išvadavo į nelaisvę paimtus krikščionis, o juos visus išžudė, palikdamas vienui vieną gyvą, kad tas galėtų palikuonims papasakoti apie šį įvykį. 271 (264). Apie Junigedos ir Pieštvės papilių sudeginimą 298 metais Tuo metu, kai Prūsijos brolių kariuomenė dar tebebuvo Livonijos žemėse, brolis Kunonas, Brandenburgo komtūras, užpuolė su didele kariuomene Junigedos bei Pieštvės pilis ir iki pamatų sudegino jų papilius; kada jis traukė atgal, prie jo prisijungė laivu atplaukęs vienas Ragainės brolis su būreliu ginklanešių, kurie, stoję į kovą su pilėnais, privertė visą brolių kariuomenę sugrįžti į mūšį ir pradėti kovą, kurioje žuvo vienas narsus lietuvis, o abi šalys neteko daug karių sunkiai sužeistaisiais.
Susietas teiginys: t-041
Susieti teiginiai: t-041
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Kai po šio smūgio Lietuva šiek tiek atsiga vo, Vytenis, surinkęs visose valdose lėšų, vieną ka riuomenę nukreipė į Dobrynę, o kitą — prieš kryžiuo čius. Ir vienas, ir kitas žygis, kaip ir tikėtasi, pasisekė. Kadangi Dobrynėje sekmadienį visi žmonės buvo su- D o b iy n ą , ž u d o k i y - nių ir plėšimo, žuvo liepsno- devynis tūkstančius belaisvių. Su kryžiuočiais kautasi atvirame lauke: mūšyje krito ordino magistras Bur- chardas Aremas su trisdešimčia to ordino riterių, o lietuviai laimėjo kautynes. Vėliau, sužinojus, jog len kai ketina smarkiai užpulti lietuvius, paliauta rengti žygius į kaimynų šalis ir pradėta laukti karo; lietuviai nenorėjo, vienur išžygiavę, susilaukti audros iš kitos pusės, jie būgštavo, kad, išsklaidę ir nuvarginę karius, 1297 m e ta i L ietu via i siaubia ėję iš kaimų į bažnyčias, miestą pavyko užimti staigiu antpuoliu.
Susietas teiginys: t-079