asmuo

Vytautas

Lietuvos valdovas, XIV–XV a.

376 teiginiai303 įrašai96 struktūruoti ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Rodomi visi 376 teiginiai ir visi 303 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.

Grįžti į objekto apžvalgą

401–412 iš 412 rodomų įrašų

c-112Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)

Esant šiam Vytautui didžiuoju kunigaikščiu ir val­ dant Lietuvos ir Rusų Didžiąją Kunigaikštystę ir daugelį kitų šalių, tiesiog visa Rusų žemė, ir ne vien Rusų že­ mė, bet ir Vengrų žemės valdovas, vadinamas Romos imperatoriumigyveno su juo didelėje meilėje. Kartą šis šlovingasis valdovas, būdamas savo pilyje, Didžiajame Lucke, pasiuntė savo pasiuntinius pas Veng­ rų karalių, vadinamą Romos imperatoriumi, ir liepė jam atvykti. Ir šis kuo klusniausiai, nedelsdamas atvyko pas jį su savo karaliene, ir reiškė jam didžiausią pagarbą, ir dovanojo brangių dovanų2, ir nuo tol tarpe jų įsiga­ lėjo didelė meilė.
t-305Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-305

Susieti teiginiai: t-305

c-157Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Vytautas, įžengęs su kariuomene į Prūsiją, rado jam palankių prūsų bajorų, kurie dar nebuvo užmiršę savo baltiškosios kilmės37. Užgrobtų prūsų ir kitų vakarinių baltų žemių ryšiai su Lietuva nebuvo užmiršti ir karinėje bei diplomatinėje kovoje su Ordinu. Lietuvos pastangas XIV a. 3-ajame dešimtmetyje apginti bent Žiemgalą liudija Gedimino titulavimasis „Žiemgalos valdovu ir kunigaikščiu“38. 1358 m. Lietuvos vyriausybė derybose su Vokietijos imperatoriumi Karoliu IV reikalavo grąžinti kryžiuočių užgrobtas žemes iki Alnos upės, Priegliaus žemupio ir jūros39, t. y. Sembą, Nadruvą, Bartą ir kt., Baltijos pajūrį tarp Priegliaus ir Dauguvos.
t-195Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-195

Susieti teiginiai: t-195

c-159Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Au­ kuras ir apeigos išliko ilgiau už visas kitas stabmeldystės lieka­ nas Žemaitijoje, kadangi Jogaila ir Vytautas iš pagarbos kuni­ gaikštienei Birutei, negalėdami palenkti jos į krikščionybės pu­ sę, turėjo palikti jai tas apeigas. Paprasti žmonės, linkę į savo senuosius prietarus, dar jai gyvai esant, ėmė garbinti ją kaip deivę, juk ir Strijkovskis tą patvirtina. Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30. Dabar, kai rašau, beveik kaip Strijkovskio laikais, vyksta ant dieviškosios Biru­ tės kapo paprastų žmonių, susirenkančių net iš toli, jos prisi­ minimo ir garbinimo apeigos.
t-279Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-279

Susieti teiginiai: t-279

c-160Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Mirusi buvo palaidota po Amžinosios ugnies aukuro griuvėsiais30. Dabar, kai rašau, beveik kaip Strijkovskio laikais, vyksta ant dieviškosios Biru­ tės kapo paprastų žmonių, susirenkančių net iš toli, jos prisi­ minimo ir garbinimo apeigos. Dar reikia nepraleisti, kad toji pati Palanga, nuo seno gar­ sėjanti religiniu pamaldumu, buvo senas uostamiestis ar dėl aukštesnio vandens lygio Baltijos jūroje, ar dėl smėliu dar ne-
c-163Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Mums iš'Ukmergės apskrities pavyko gauti dai­ nelę, kuri rodo, jog šis pavadinimas atsirado nuo Dewine Upes; dainininkas sako, jog pasikinkys j roges žirgelius ir važiuos gro­ bio: Založym do san koniki, Osiadtamy wrone žrebie, Pojedziem wojowac, Wojnę toczyč w ryški kraj, O žeby tylko wody zamarzly. Bo trzeba przebyč osim rzek A dziewiątą rzekę szeroką. Tobie tatuniu pięc koni, Tobie matuniu pięč krow, Tobie siestruniu pięc ztotych pierseieni, A tobie bracie dziewaję Lote\vkę.
t-201Reikšmingi paminėjimai

Susietas teiginys: t-201

Susieti teiginiai: t-201

c-275Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija

Sienos nu- statomos gamtinėmis ribomis – miškais, pelkėmis ir upėmis (Bebru, Suprasliu). Naujas tarpsnis sienų istorijoje yra Vytauto laikai. Tiek Melno taikos sutartis su Vokiečių ordinu 1422 m., tiek su Livonijos ordinu 1426 m. buvo skirtos sienų su ordinu delimitacajai, o po šių sutarčių vyko sudėtingi ženklinimo darbai – kasami kapčiai ir grioviai, ant medžių iškalami Vytauto ir kitokie ženklai.
c-276Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija

Tai buvo Vytauto išauginti pareigūnai. Taigi Vytautas išaugino savo mokyklą. Jo politinis pragmatizmas įgijo tęstinumą. O tai buvo labai svarbu ginant Lietuvos valstybingumą. Vytauto laikų Lietuva labiausiai priartėjo prie valstybės, kurią galėtume pavadinti imperija.
c-277Reikšmingi paminėjimai

Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija

O juk ir Lietuvos krikšto metu Jogaila suteikė privilegijas ne tik Vilniaus vyskupui, bet ir bajorams, patvirtindamas jų nuosavybę, bei Vilniaus mies- tiečiams, suteikdamas jiems savivaldą. Lietuvos krikštas davė pradžią luominei visuomenei. Vytauto laikų permainos Ryškia permaina LDK istorijoje tapo Vytauto valdymas (1392–1430).