Vulfstanas, Narbuto vadinamas skandinavų keliautoju, IX amžiaus antrojoje pusėje apsilankė Estijoje. Narbuto pasakojime Vulfstanas dideliu laivu atplaukė prie Nogato žiočių ir pasiekė Druso miestą. Narbutas rašo, kad Vulfstanas jau minėjo Kodinėnų valdų ponus, kurių giminė, autoriaus teigimu, išliko iki jo laikų.
Aprašinėdamas prie Baltijos jūros esančius kraštus, kuriuos dėl senamadiškų kaprizų vadina salomis, jis rašo: „Taip pat mums pasakojo, kad toje jūroje esama daug kitų salų, kurių viena didžiulė vadinasi Estlandija1. Čia neminėsime skandinavų keliautojo Vulfstano pasakojimo apie Estiją; čia jis apsilankė IX amžiaus antrojoje pusėje. Apie tai kalbėsime toliau aprašydami Lietuvos dalykus**.
O kalbėdami apie Abalo salą, geriausi ¡senovės tyrinėtojai, ir tai labiausiai įtikėtina, turi omeny šiandienę Sembą, kuri, būdama pusiasalis, dėl savo krantų, kurie aiškiai ¡skyrėsi nuo šiandienių, išties galėjo būti palaikyta sala: iš vienos pusės žiotys Priegliaus, įtekančio į gerokai sausumon įsirėžusią įlanką; iš kitos pusės Kuršių nerija, pertraukta ties Rasyte; pagaliau miškingos pakrantės galėjo lengvai suklaidinti jūros keliautoją, aprašinėjusį šią krašto dalį. Pitėjas turbūt priplaukė prie kranto ties Nogato žiotimis, nes vėliau ten dideliu laivu buvo atplaukęs Vulfstanas, — apie jį kalbėsime vėliau, — pasiekė Druso miestą, be to, iš ten išilgai krantų vieną ar porą dienų galėjo plaukti iki Sembos. Čia ¡suprantame, kad tarp Nogato žiočių ir Sembos vidurio senovėje buvo gana toli į jūrą išsikišusi sausumos juosta, vadinta Vitlandija; ji iš dalies egzistavo XIII amžiaus pradžioje3.
Antra apskritis buvo Kodinėnų valdos; tad įvairios aukštumos, nuo senovės stovėjusios pilaitės galėjo priklausyti įvairiems savininkams. Čia irgi nestigo ponų, turėjusių savarankiškas valdas. Apie juos jau rašė keliautojas Vulfstanas; jų karta išliko ligi šiol.
Kiti, remdamiesi Vaiselijumi, vadina ją Hoggerland pagal mitinio tenykščio kunigaikščio Hogo, kunigaikštytės Pogezanijos tėvo, vardą. Daugiausiai dėmesio vertas šios provincijos prekybinis miestas Trusas prie Drūsinės ežero, buvęs, ko gero, ten, kur vėliau buvo įkurtas Elbliongas. Tačiau su tuo miestu susiję dalykai išnyksta priešistorinėje praeityje, jog net nežinome, ar buvo šio senovinio miesto pėdsakų prieš įkuriant Elbliongą. Jei neturėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.
Kiti, remdamiesi Vaiselijumi, vadina ją Hoggerland pagal mitinio tenykščio kunigaikščio Hogo, kunigaikštytės Pogezanijos tėvo, vardą. Daugiausiai dėmesio vertas šios provincijos prekybinis miestas Trusas prie Drūsinės ežero, buvęs, ko gero, ten, kur vėliau buvo įkurtas Elbliongas. Tačiau su tuo miestu susiję dalykai išnyksta priešistorinėje praeityje, jog net nežinome, ar buvo šio senovinio miesto pėdsakų prieš įkuriant Elbliongą. Jei neturėtume Siaurės keliautojo Vulfstano aprašymų, gal išvis nieko nežinotume apie šį miestą.
Buklus jūreivis Vulfstanas, išsiųstas Alfredo, di džiojo anglų viešpaties, arba karaliaus, į Žemaičius prekybos teirautis, nuo kur grįždamas tokias žinias būk pargabenęs.
Pereidamas skaitytojas tas dabar minavotas šiaurės pasakas, noris maž ką teranda tenai apie Lietuvos tautą ir jos kraštą iki 9 amžiaus, bet galan to amžiaus kelias vėl vyras, kurio raštai aiškiai jau rodo ne vien kraštus Lietuvos tautos, bet jos būdą, dobę ir apsiėjimus, su visu pavėdžius į viršiaus grekonų ir rymionų minavotus*. Buklus jūreivis Vulfstanas, išsiųstas Alfredo, didžiojo anglų viešpaties, arba karaliaus, į Žemaičius prekybos teirautis, nuo kur grįždamas tokias žinias būk pargabenęs. Vulfstanas keliavęs jūra pagal nuo Hedaby, prekyba pagirto Šlezvigo miesto, į įtaką Yslos.