Vladimiras Didysis

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Taigi jo sąžinė, dorumas ir senovės skandinavo bruožai vertė naudotis išmintingais būdais siekiant užgniaužti pagonybę, kurią jo protėviai pakentė, o jis pats išpažino ir netgi padidino garbinamų dievų skaičių, pridėdamas skolintą iš lietuvių Perkūną, kitaip vadintą Joviu Piorūnaičiu.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Anot Nestoro, apie 988 pietus Vladimiras Didysis, sudaręs taiką su danais, dalį Ciudo gyventojų perkėlė į Pietų Rusią, o paliktą žmonių kraštą užėmė latviai

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Vladimiras Didysis, su savo būriais traukdamas Lenkijos link, 983 metais užpuolė ir > Kist. Nar. Pol. T. IV (przyp. 115). 122 užgrobė jotvingių žemes, ypač esančias arčiau Rusios, i. y. plytinčias prie Bugo

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)

Vladimiro Didžiojo įpėdinių laikais tokie sustiprinimai, bet gerokai mažesni, buvo ir prie Nemuno, ir prie Neries*.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Rusios istorija liudija, kad 980 metais tą garbinimą įvedė Kijeve Vladimiras Didysis, liepęs pastatyti ant kalno to dievo stabą