Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
7 teiginiai6 įrašai1 ryšys
Vilhelmas šiame įraše gali reikšti bent du skirtingus istorinius asmenis. Vienas jų buvo Austrijos hercogas, sužadėtinis vienuolikmetės Jadvygos; ši sužadėtuvė jau buvo sudaryta jos tėvui mirštant. Kitas Vilhelmas 1224 m. buvo popiežiaus Honorijaus III siuntinys ir Mutinos vyskupas, apibūdinamas kaip išmintingas bei gudrus žmogus, išmanęs bažnyčios ir ūkio reikalus. Jis buvo pasiųstas į Padaugavį taikinti kalavijuočių su vyskupu Albertu, o vėliau pradėjo grasinti Sviatopelkui iškeikimu, reikalaudamas nutraukti krikščionių ir kryžiuočių kraštų niokojimą. Kadangi pateikti šaltiniai nurodo skirtingus Vilhelmus, jų negalima patikimai sujungti į vieną biografinį pasakojimą.
Šaltinis: lietuvosistorija.eu
Abi jos, tėvui mirštant, jau buvo sužieduotos: pirmoji (11 metų) su Austrijos hercogu Vilhelmu ir antroji (12 metų) su Brandenbur go markagrafu, vėliau tapusiu ciesorium Zigmantu. Pirmiausia Lenkijai buvo paskirta Marija, kuriai jau 1383 m.
Šaltiniais pagrįsti bruožai
| Savybė | Aprašymas | Laikas / kontekstas | Šaltiniai |
|---|---|---|---|
| Būdas |
|
| |
| Gebėjimai |
|
| |
| Pareigos ir vaidmuoŠaltinių nesutarimas |
|
|
Patikrinti teiginiai
Vienuolikmetė Jadvyga buvo sužieduota su Austrijos hercogu Vilhelmu.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Abi jos, tėvui mirštant, jau buvo sužieduotos: pirmoji (11 metų) su Austrijos hercogu Vilhelmu ir antroji (12 metų) su Brandenburgo markagrafu, vėliau tapusiu ciesorium Zigmantu. Pirmiausia Lenkijai buvo paskirta Marija, kuriai jau 1383 m.
Austrijos hercogas Vilhelmas buvo sužieduotas su vienuolikmete Jadvyga dar jos tėvui mirštant.
Šaltinis: Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.)
Abi jos, tėvui mirštant, jau buvo sužieduotos: pirmoji (11 metų) su Austrijos hercogu Vilhelmu ir antroji (12 metų) su Brandenburgo markagrafu, vėliau tapusiu ciesorium Zigmantu. Pirmiausia Lenkijai buvo paskirta Marija, kuriai jau 1383 m.
Jau galan metų 1224, Honorijus III popiežius, garsus lietuvių veika luose, atleido savo siuntinį Vilhelmą, vyskupą Mutinų, vyrą didžiai išmintingą ir gudrų, sumanantį kaip bažnyčios, taip ūkės reikaluose, į Padaugavį taikinti kalavijonų su v.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Tuo pačiu laiku sukilo kerštai kalavijonų su Albertu, v. Rygos, kurie niekaip negalėjo taikiai žemę atimtąją padaugavionims pasidalyti. Jau galan metų 1224, Honorijus III popiežius, garsus lietuvių veikaluose, atleido savo siuntinį Vilhelmą, vyskupą Mutinų, vyrą didžiai išmintingą ir gudrų, sumanantį kaip bažnyčios, taip ūkės reikaluose, į Padaugavį taikinti kalavijonų su v. Albertu, kursai buvo godojamas ne vien Padaugavy jo siuntiniu, bet ir visoj šiaurėj, kuriam dar aiškiai popiežius buvo įsakęs ir payslio kraštus aplankyti, kursai, nukeliavęs pirma į Kulmiją, tol truko pas v.
Vilhelmas pradėjo gorinti Sviatopelką iškeikimu, liepdamas jam liautis nuo naikinimo ti kybos krikščionų ir kraštų kryžėjų..
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Tuojau v. Vilhelmas pradėjo gorinti Sviatopelką iškeikimu, liepdamas jam liautis nuo naikinimo tikybos krikščionų ir kraštų kryžėjų..
Toksai įbingimas perkrikštų Parusny didyn vien gandino kryžėjus, kurių vyresnybė nemintanti guodės popiežiui, rodydama savo pavojų ir artimą pra garą bei pagalbos lūgodama ir teiraudamos jo, ką bedaryti tokioj noty, sakydama, jog Vilhelmas, jo siuntinys, v.
Šaltinis: Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995
Vienok gilesniai į Žemaičių kraštą nebdrįso beeiti, krūpaudami, idant įbingę netikėliai lietuviai ir žemaičiai nepateiktų sau totorius, kurie, kaip viršiaus minavo jau, susinėrę su lietuviais, lenkus baisiai teriojo metuose 1259, užvis jog namie pavojus juos gorino, kaipogi žmonys, kaip sakiau, sluoguojami mūrijimais pilių ir darbais, nebdirbo neigi rinkliavų bemokėjo. Toksai įbingimas perkrikštų Parusny didyn vien gandino kryžėjus, kurių vyresnybė nemintanti guodės popiežiui, rodydama savo pavojų ir artimą pragarą bei pagalbos lūgodama ir teiraudamos jo, ką bedaryti tokioj noty, sakydama, jog Vilhelmas, jo siuntinys, v. Sabinų, buvo įsakęs, jei neklausys perkrikštai kryžėjų į kares žygauti ant netikėlių ir jiems pilės dirbinant slinkaus ir nešelps jų, tokius kryžėjai galės varu suokti; pradėjo tą pildyti imdami nuo jų vaikus į vadus, laikė juos pas save tol, kol jų tėvai išpildys tą, ko kryžėjai nuo jų reikalavo.
1249 m. Vilhelmas, Olandijos grafas, buvo išrinktas Romos karaliumi.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
1249 viešpaties metais, mirus landgrafui, Vilhelmas, Olandijos grafas, buvo išrinktas Romos karaliumi, tačiau neilgai trukus frizai jį nužudė, ir šitaip nei vienas, nei kitas negavo imperatoriaus vainiko (Ptol. 22,9).
Šioje kariuomenėje buvo vienas grafas magistras Vilhelmas, vengrų karvedys,.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Šioje kariuomenėje buvo vienas grafas magistras Vilhelmas, vengrų karvedys,
Struktūruoti ryšiai
Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.
| Šaltinis | Autorius / metai | Teiginiai | Citatos ir paminėjimai |
|---|---|---|---|
| Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995 | — | 3 | 3 |
| Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.) | — | 2 | 2 |
| Vytautas Didysis 1350-1430 (1930 m.) | — | 2 | 1 |