asmuo

Vilhelmas iš Modenos

vyskupas, XIII–XIV a.

5 teiginiai4 įrašai0 struktūruoti ryšiai

Apžvalga

Santrauka

Dusburgietis teigia, kad poliakuvna dar labiau praplėtė dokumentų skaičių; ji atkreipė dėmesį į Sventopelko ir Ordino 1248 m. Kristburgo sutartį, Dusburgiečio, beje, panaudotą labai savavališkai (III, 67), į dokumentus, turinčius ryšio su popiežiaus pasiuntinio Vilhelmo iš Modenos. Dusburgietis teigia, kad šią žemę savo pasiuntinį Vilhelmą, buvusį Modenos vyskupą, vėliau tapusį popiežiumi Aleksandru IV268, liepdamas šias žemes padalyti į keturias vyskupystes, pataisyti viską, kas ten taisytina, ir įstatyti į tinkamas vėžes269. Dusburgietis teigia, kad vilhelmas (nuo 1222 m. Modenos vyskupas) padalijo Prūsiją į Kulmo, Pamedės, Varmės ir Sembos vyskupystes (PUB, 1, 1, Nr. 143).

Patikrinti teiginiai

Svarbiausi faktai

t-001vidutinis

M. Poliakuvna atkreipė dėmesį į dokumentus, susijusius su popiežiaus pasiuntinio Vilhelmo iš Modenos veikla Prūsijoje.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

M. Poliakuvna dar labiau praplėtė dokumentų skaičių; ji atkreipė dėmesį į Sventopelko\nir Ordino 1248 m. Kristburgo sutartį, Dusburgiečio, beje, panaudotą labai savavališkai (III,\n67), į dokumentus, turinčius ryšio su popiežiaus pasiuntinio Vilhelmo iš Modenos veikla\nPrūsijoje (III, 33), surado naujų įrodymų, kad duomenys apie lietuvių niokojamus žygius\n1323 m.
t-002vidutinis

1243 m. liepos mėn. Vilhelmas iš Modenos padalijo Prūsiją į Kulmo, Pamedės, Varmės ir Sembos vyskupystes.

Įrodymai (1)
t-004vidutinis

Vilhelmas iš Modenos apaštališkojo sosto vardu įsakė skelbti kryžiaus karą karalystėse ir provincijose, kurios buvo numatytos tam reikalui, įpareigodamas kryžininkus bei Teutonų ordino brolius, davus dorovingus šventojo klusnumo įžadus ir tikintis nuodėmių atleidimo, ginti, kiek jėgos leidžia, Kristaus tikėjimą ir tikinčiųjų bažnyčią Prūsijos žemėse nuo šitokio žiauraus bei neteisingo šio kunigaikščio persekiojimo270.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

Pasiuntinys apaštališkojo sosto vardu parašė minėtajam kunigaikščiui, įsakydamas liautis persekioti tikėjimą ir tikinčiuosius. Tuo tarpu šis, nepaisydamas savo sielos išganymo, atkaklus ir užsispyręs nelyginant susuktas medis, kuris negali lankstytis, neklausė tėviškų pamokymų, kurie tikrai kilo iš meilės, vis labiau krypdamas į blogį, kurstė sąmyšį tarp žmonių, įtikėjusių Kristumi, ir žemėje, ir jūroje, žodžiu, visur, kur begalėdamas, vieniems plėšė turtus, kitus ėmė į nelaisvę, trečius žudė. Taigi pasiuntinys, matydamas, kad kunigaikštis visai neketina taisytis ir nieku būdu nenori grįžti į šventosios motinos bažnyčios prieglobstį, deramai jį įspėjo, kad, didėjant užsispyrimui, didėsianti ir bausmė; norėdamas sutramdyti šio tirono bei jo šalininkų piktus darbus, jis apaštališkojo sosto vardu įsakė skelbti kryžiaus karą karalystėse ir provincijose, kurios buvo numatytos tam reikalui, įpareigodamas kryžininkus bei Teutonų ordino brolius, davus dorovingus šventojo klusnumo įžadus ir tikintis nuodėmių atleidimo, ginti, kiek jėgos leidžia, Kristaus tikėjimą ir tikinčiųjų bažnyčią Prūsijos žemėse nuo šitokio žiauraus bei neteisingo šio kunigaikščio persekiojimo270.
t-005vidutinis

Kuršo pa siuntinių apsilankymas Romoje ir atsidavimas Šventojo sosto globai padarė tenykštei dvasininkijai tokį įspūdį, kad garbusis Modenos vyskupas Vilhelmas, pats tiesio giai pažinęs tuos šiaurės kraštus, savo vyskupystę atida vė į popiežiaus rankas ir.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 3

Kuršo pa­\nsiuntinių apsilankymas Romoje ir atsidavimas Šventojo \nsosto globai padarė tenykštei dvasininkijai tokį įspūdį, \nkad garbusis Modenos vyskupas Vilhelmas, pats tiesio­\ngiai pažinęs tuos šiaurės kraštus, savo vyskupystę atida­\nvė į popiežiaus rankas ir pasiryžo teikti dvasininko pa­\nslaugas ką tik apkrikštytajai padermei.

1243 m. popiežius Inocentas IV pasiuntė į Prūsiją Vilhelmą, buvusį Modenos vyskupą.

Įrodymai (1)

Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)

M. Poliakuvna dar labiau praplėtė dokumentų skaičių; ji atkreipė dėmesį į Sventopelko\nir Ordino 1248 m. Kristburgo sutartį, Dusburgiečio, beje, panaudotą labai savavališkai (III,\n67), į dokumentus, turinčius ryšio su popiežiaus pasiuntinio Vilhelmo iš Modenos veikla\nPrūsijoje (III, 33), surado naujų įrodymų, kad duomenys apie lietuvių niokojamus žygius\n1323 m.
Visi teiginiai ir įrodymai (5 teiginiai, 4 įrašai)
Papildoma informacija

Vaidmenys: person

Struktūruoti ryšiai

Su kuo susijęs objektas

Ryšiai pateikiami pagal viešą objekto ryšių projekciją. Bendri paminėjimai čia nerodomi kaip faktiniai ryšiai.

Šiam objektui dar nėra viešai publikuotinų struktūruotų ryšių.

Provenansas

Šaltiniai ir tolesnis skaitymas

Vidinis šaltinisAutorius / metaiTeiginiaiCitatos ir paminėjimai
Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)43
Lietuvių tautos istorija, t. 311