Santrauka
Dusburgietis teigia, kad poliakuvna dar labiau praplėtė dokumentų skaičių; ji atkreipė dėmesį į Sventopelko ir Ordino 1248 m. Kristburgo sutartį, Dusburgiečio, beje, panaudotą labai savavališkai (III, 67), į dokumentus, turinčius ryšio su popiežiaus pasiuntinio Vilhelmo iš Modenos. Dusburgietis teigia, kad šią žemę savo pasiuntinį Vilhelmą, buvusį Modenos vyskupą, vėliau tapusį popiežiumi Aleksandru IV268, liepdamas šias žemes padalyti į keturias vyskupystes, pataisyti viską, kas ten taisytina, ir įstatyti į tinkamas vėžes269. Dusburgietis teigia, kad vilhelmas (nuo 1222 m. Modenos vyskupas) padalijo Prūsiją į Kulmo, Pamedės, Varmės ir Sembos vyskupystes (PUB, 1, 1, Nr. 143).
Teiginiai
| Teiginys | Kontekstas | Pagrindžia |
|---|---|---|
| t-001 Dusburgietis teigia, kad poliakuvna dar labiau praplėtė dokumentų skaičių; ji atkreipė dėmesį į Sventopelko ir Ordino 1248 m. Kristburgo sutartį, Dusburgiečio, beje, panaudotą labai savavališkai (III, 67), į dokumentus, turinčius ryšio su popiežiaus pasiuntinio Vilhelmo iš Modenos. | c-001 | |
| t-002 Dusburgietis teigia, kad šią žemę savo pasiuntinį Vilhelmą, buvusį Modenos vyskupą, vėliau tapusį popiežiumi Aleksandru IV268, liepdamas šias žemes padalyti į keturias vyskupystes, pataisyti viską, kas ten taisytina, ir įstatyti į tinkamas vėžes269. | c-002 | |
| t-003 Dusburgietis teigia, kad vilhelmas (nuo 1222 m. Modenos vyskupas) padalijo Prūsiją į Kulmo, Pamedės, Varmės ir Sembos vyskupystes (PUB, 1, 1, Nr. 143). | c-003 |
Reikšmingi paminėjimai
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad poliakuvna dar labiau praplėtė dokumentų skaičių; ji atkreipė dėmesį į Sventopelko ir Ordino 1248 m. Kristburgo sutartį, Dusburgiečio, beje, panaudotą labai savavališkai (III, 67), į dokumentus, turinčius ryšio su popiežiaus pasiuntinio Vilhelmo iš Modenos.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
M. Poliakuvna dar labiau praplėtė dokumentų skaičių; ji atkreipė dėmesį į Sventopelko ir Ordino 1248 m. Kristburgo sutartį, Dusburgiečio, beje, panaudotą labai savavališkai (III, 67), į dokumentus, turinčius ryšio su popiežiaus pasiuntinio Vilhelmo iš Modenos veikla Prūsijoje (III, 33), surado naujų įrodymų, kad duomenys apie lietuvių niokojamus žygius 1323 m.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad šią žemę savo pasiuntinį Vilhelmą, buvusį Modenos vyskupą, vėliau tapusį popiežiumi Aleksandru IV268, liepdamas šias žemes padalyti į keturias vyskupystes, pataisyti viską, kas ten taisytina, ir įstatyti į tinkamas vėžes269.
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
Apie apaštališkojo sosto pasiuntinį
Tuo metu popiežiumi buvo Inocentas IV, kuris pirmaisiais savo pontifikato metais, tai yra 1243 viešpaties metais, supratęs iš garsių brolio Hermano iš Zalcos, Teutonų ordino generalinio magistro267, pareiškimų, kad naujas tikėjimo daigynas Prūsijos žemėje daug ko nustoja dėl minėtojo kunigaikščio Sventopelko žiaurumo, pasiuntė į 266 Apie prūsų sukilimo pradžią ir datą žr. paaiškinimus D. III, 34, 271. 267 1243 m. Ordino didžiuoju magistru buvo ne Hermanas iš Zalcos, o Gerhardas iš Malbergo (1240—1244).
šią žemę savo pasiuntinį Vilhelmą, buvusį Modenos vyskupą, vėliau tapusį popiežiumi Aleksandru IV268, liepdamas šias žemes padalyti į keturias vyskupystes, pataisyti viską, kas ten taisytina, ir įstatyti į tinkamas vėžes269.
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |
Santrauka: Dusburgietis teigia, kad vilhelmas (nuo 1222 m. Modenos vyskupas) padalijo Prūsiją į Kulmo, Pamedės, Varmės ir Sembos vyskupystes (PUB, 1, 1, Nr. 143).
Šaltinis: Petras Dusburgietis, Prūsijos žemės kronika (1985 m.)
269 1243 m. liepos mėn. Vilhelmas (nuo 1222 m. Modenos vyskupas) padalijo Prūsiją į Kulmo, Pamedės, Varmės ir Sembos vyskupystes (PUB, 1, 1, Nr. 143).
| teiginio_tipas | saltinio_teiginys |
|---|---|
| patikimumo_lygis | vidutinis |
| patikimumo_saltinis | ai |