Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
14 teiginių19 įrašų0 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 14 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–14 iš 14 teiginių
Vaišvilkas Kojelavičiaus pasakojime pabėgo pas rusus, nes pasipiktino Mindaugo atsimetimu nuo krikščionybės.
PDF 110
Kodėl jis nepaisąs rusų siekimų? Kodėl nekreipiąs dėmesio į privilegijas Vaišvilko, teisėto lietuvių valdovo, kuris visas valdžios teises pagrįstai sau prisiskirįąs? Vaišvilkas mat, pasipiktinęs savo tėvo Mindaugo atsimetimu nuo krikščionių tikybos, pabėgo pas rusus, kur kitados gyveno kaip įkaitas.
Vaišvilkas ant purpurinio apsiausto vilkėdavo juodą drapaną kaip vienuolio įžadų ženklą.
PDF 114
Vis dėlto niekada negalima buvo jo priversti užmiršti viso ankstyvesnio gyvenimo: paprastai ant purpurinio apsiausto jis vilkėdavo juodą drapaną, kaip vienuolio įžadų ženklą. Kadangi jo filosofinės pažiūros nė trupučio nepatobulėjo nuo tos drapanos, kadangi iš krikščioniškųjų priedermių nieko iš viso į galvą nebuvo įsidėjęs, jis ėmė valdyti, tuo pigiu apsiaustu dangstydamas kraugerišką ir kerštingą širdį. Vos ne vos tvirčiau įsitaisė soste, jis negaišdamas ėmė keršyti už tėvo nužudymą.
A. Kojelavičiaus teksto vertime paliktas tradicinis vardas Vaišvilkas, nors naujausioje literatūroje plito forma Vaišelga.
PDF 756
Naujausioje literatūroje plinta Vaišelga. A. Kojelavičiaus teksto vertime paliekamas tradicinis Vaišvilkas. Greta šio vardo A. Kojelavičius, nežinia kuo remdamasis, kaip sinonimą pavartojo ir Vaistininkas.
Kodėl nekrei piąs dėmesio į privilegijas Vaišvilko, teisėto lietuvių valdovo, kuris visas valdžios teises pagrįstai sau prisiskirįąs?
PDF 110
Kodėl jis nepaisąs rusų siekimų? Kodėl nekreipiąs dėmesio į privilegijas Vaišvilko, teisėto lietuvių valdovo, kuris visas valdžios teises pagrįstai sau prisiskirįąs? Vaišvilkas mat, pasipiktinęs savo tėvo Mindaugo atsimetimu nuo krikščionių tikybos, pabėgo pas rusus, kur kitados gyveno kaip įkaitas.
Vaišvilkas, žygūnų pakviestas perimti tėvo valdžios, atvyko iš Pinsko į Naugarduką ir Kernavėje buvo paskelbtas Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu.
PDF 114
Šitokia kalba sukrėtė žemaičių ir jotvingių sielas ir noromis nenoromis paskatino juos galvoti apie Vaišvilką; kadangi jie pritarė lietuviams, savaime sužlugo rusų sumanymai, ypač dėl to, kad juos iš naujo ryžtingai pasiūlyti apskritai būtų buvę nesaugu, nesukeliant įtarimo, jog jie trokšta maištauti. Taigi visuotiniame susirinkime kunigaikščiu buvo išrinktas Vaišvilkas. U 5 ## Puslapis 114 Išleido į Pinską žygūnus, turėjusius vienuoliui Vaišvilkui nuodugniai papasakoti apie diduomenės bei tautos prielankumą ir pakviesti jį perimti tėvo paliktos valdžios.
Vaišvilkas vilkėdavo juodą drapaną, kaip vienuolio įžadų ženklą.
PDF 114
Vis dėlto niekada negalima buvo jo priversti užmiršti viso ankstyvesnio gyvenimo: paprastai ant purpurinio apsiausto jis vilkėdavo juodą drapaną, kaip vienuolio įžadų ženklą. Kadangi jo filosofinės pažiūros nė trupučio nepatobulėjo nuo tos drapanos, kadangi iš krikščioniškųjų priedermių nieko iš viso į galvą nebuvo įsidėjęs, jis ėmė valdyti, tuo pigiu apsiaustu dangstydamas kraugerišką ir kerštingą širdį. Vos ne vos tvirčiau įsitaisė soste, jis negaišdamas ėmė keršyti už tėvo nužudymą.
Kojelavičiaus te ksto vertime paliekamas tradicinis Vaišvilkas.
PDF 756
Naujausioje literatūroje plinta Vaišelga. A. Kojelavičiaus teksto vertime paliekamas tradicinis Vaišvilkas. Greta šio vardo A. Kojelavičius, nežinia kuo remdamasis, kaip sinonimą pavartojo ir Vaistininkas.
Lietuvos metraščio pasakojime Mindaugas turėjo sūnų Vaišvilką ir dukterį, kurią išleido už Danieliaus sūnaus Švarno į Cholmą.
PDF 51
Turėjo jis sūnų Vaišvilką ir dukterį. Dukterį išleido už Danieliaus sūnaus Švarno3 į Cholmą \ O Vaišvilkas, [dar) būdamas pagonimi, ėmė kunigaikščiauti Naugarduke ir iš pradžių daug kraujo praliejo. Kartais per dieną nugalabydavo po tris ir po keturis, o jeigu kurią dieną likdavo ko norint nenužudęs, tai būdavo paniuręs, o jeigu pasitaikydavo nugalabyti, tai linksmas.
Lietuvos metraščio pasakojime Vaišvilką apėmė Dievo baimė, jis panūdo priimti krikštą ir pasikrikštijo Naugarduke.
PDF 51
Kartais per dieną nugalabydavo po tris ir po keturis, o jeigu kurią dieną likdavo ko norint nenužudęs, tai būdavo paniuręs, o jeigu pasitaikydavo nugalabyti, tai linksmas. Bet paskui jo širdį suspaudė dievo baimė, ir jis apsisprendęs panūdo priimti šventąjį krikštą. Pasikrikštijo Naugarduke ir tapo krikščionimi.
Po krikšto Vaišvilkas iškeliavo į Haličą pas Danielių ir kunigaikštį Vasilką, ketindamas tapti vienuoliu.
PDF 51
Pasikrikštijo Naugarduke ir tapo krikščionimi. Paskui Vaišvilkas iškeliavo į Haličąs pas Danielių, pas kunigaikštį Vasilką, ketindamas tapti vienuoliu. Tuokart Vaišvilkas ir pakrikštijo Levo sūnų Jurijų.
Kojelavičius vaizdavo Vaišvilką kaip keršto troškimo neraminamą asmenį, kuris pats nerado būdo keršyti ir ėmė skatinti Tautvilą.
PDF 110
Keršto troškimas nedavė ramybės širdžiai, kuri per trumpą laiką dar nebuvo pakankamai užgrūdinta nepasiduoti žmogiškiems jausmams. Šitaip susiklosčius jo gyvenimui, jis neturėjo ir negalėjo pats rasti būdo keršyti. Todėl ėmė skatinti Tautvilą: jam, krikščioniui valdovui, jis perduodąs iš tėvo paveldėtas teises į Lietuvą, be to, maldaująs, kad nenurimtų neatkeršijęs Treniotai už tiek daug piktadarybių, kad tėvui Mindaugui paaukotų jo žudiko kraują.
Kojelavičiaus pasakojime Vaišvilkas nusileido žygūnų maldavimams, kai šie ragino pasigailėti dėl nesantarvės žūstančios tėvynės.
PDF 756
Naujausioje literatūroje plinta Vaišelga. A. Kojelavičiaus teksto vertime paliekamas tradicinis Vaišvilkas. Greta šio vardo A. Kojelavičius, nežinia kuo remdamasis, kaip sinonimą pavartojo ir Vaistininkas.
PDF 114
Šitokia kalba sukrėtė žemaičių ir jotvingių sielas ir noromis nenoromis paskatino juos galvoti apie Vaišvilką; kadangi jie pritarė lietuviams, savaime sužlugo rusų sumanymai, ypač dėl to, kad juos iš naujo ryžtingai pasiūlyti apskritai būtų buvę nesaugu, nesukeliant įtarimo, jog jie trokšta maištauti. Taigi visuotiniame susirinkime kunigaikščiu buvo išrinktas Vaišvilkas. U 5 ## Puslapis 114 Išleido į Pinską žygūnus, turėjusius vienuoliui Vaišvilkui nuodugniai papasakoti apie diduomenės bei tautos prielankumą ir pakviesti jį perimti tėvo paliktos valdžios.
Vaišvilkas apsisprendęs panūdo priimti šventąjį krikštą.
PDF 51
Kartais per dieną nugalabydavo po tris ir po keturis, o jeigu kurią dieną likdavo ko norint nenužudęs, tai būdavo paniuręs, o jeigu pasitaikydavo nugalabyti, tai linksmas. Bet paskui jo širdį suspaudė dievo baimė, ir jis apsisprendęs panūdo priimti šventąjį krikštą. Pasikrikštijo Naugarduke ir tapo krikščionimi.
Turėjo jis sūnų Vaišvilką ir dukterį.
PDF 51
Turėjo jis sūnų Vaišvilką ir dukterį. Dukterį išleido už Danieliaus sūnaus Švarno3 į Cholmą \ O Vaišvilkas, [dar) būdamas pagonimi, ėmė kunigaikščiauti Naugarduke ir iš pradžių daug kraujo praliejo. Kartais per dieną nugalabydavo po tris ir po keturis, o jeigu kurią dieną likdavo ko norint nenužudęs, tai būdavo paniuręs, o jeigu pasitaikydavo nugalabyti, tai linksmas.