Dubrovno pavietas kadaise buvo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 127-128
I1l ## Puslapis 128 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA / TOMAS vyskupui, iškilmingu aktu dovanodamas kunigaikštišką Tauragnų pilį su visu pavietu, Labanoro, Molėtų, Dambravos, Verkių kaimus prie Vilniaus, Bokštus, didelius valsčius Drohičino, Brastos ir Dubno pavietuose, su įvairiais ten renkamais mokesčiais, dosniai aprūpino Vilniaus katedrą10. Atiteko jai ir Dubrovno pavietas, kadaise buvusi iš Lietuvos istorijos žinomo Jogailos patikėtinio Vaidilos nuosavybė. Tas lėšas Vladislovas Jogaila dar padidino skirdamas katedrai ir vyskupams nemažą Vilniaus miesto dalį - visą plotą nuo pilies iki pat Šv.
Bajoras Vaidila patarimais rėmė Jogailos siekius ir savo įtaka juos skatino.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 50
Jogailos siekius patarimais rėmė ir, naudodamasis savo įtaka, dar skatino bajoras Vaidila. Tai buvo žmogus, kurį dar Algirdas dėl didelių gabumų iš kepėjo sūnaus iki rūmų pataurininkio iškėlė. O Jogaila, labai jį pamilęs, ne tik Lydos vietininku padarė, bet, nepaisydamas Kęstučio prieštaravimų, dargi atidavė jam į žmonas savo seserį. Kaip pasiuntinys nuvykęs į Prūsiją, Vaidila 1380 metais paruošė dirvą Jogailai sudaryti slaptą sandėrį su arkikomtūru, siekiant užsitikrinti saugumą nuo kryžiuočių ir palengvinti jiems Kęstučio valdų puolimą28.
Kęstutis įsakė pakarti Vaidilą, laikydamas jį karo kurstytoju.
Michał Baliński, Vilniaus miesto istorija (2007 m.)
PDF 51-52
Ir prisiekė Jogaila, kaip mūsų tėvui nepadės, ir gyrėsi, kaip mano tėvą ir mane patį pagaus, ir kaip mano tėvą ir mane pati 35 ## Puslapis 52 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Pasigailėjo laimėtojas Jogailos, nors iš surastų pas jį dokumentų akivaizdžiai įsitikino jo priešiškumu, bet, Vytautui užsistojus, kartu su motina į tėvoniją, į Vitebską, išsiuntė. Tačiau, tapęs savo paties intrigų auka, krito Vaidila, kurį Kęstutis, kaip to karo kurstytoją, įsakė pakarti. Tuo tarpu Skirgaila antrąkart grįžo iš Polocko nieko nepešęs, bet sugebėjo pasikalbėti su Jogaila, dar tebesėdėjusiu kalėjime.
Vaidila gyveno XIV a. antroje pusėje ir priskiriamas įtakingiausiems bei valdovui artimiausiems didikams, gaudavusiems reikšmingesnes beneficijas.
Lituanistika-64400-Feodalines-teises-apraiskos-LDK — Feodalinės teisės apraiškos Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje XV amžiuje–XVI amžiaus viduryje
PDF 4-5
Reikšmingesnes beneficijas paprastai gaudavo tik įta- ^ Perlbach M. Urkunden des Rigaschen Capitel-Archives in der Fürstlich Czartoryskischen Bibliothek // Mittheilungen aus dem Gebiete der Geschichte Liv-, Est- und Kurlands. Bd. 13. 1886, S. 17-18 (<...> omnem hereditatem suam <...> quam inprouincia Nalsen a progenitoribus suis nosciturpossedisse, ad manus nostras <...> in ecclesia nostra coram summo altari presentibus G. comite Zwerinensi et H. domino Mangnopolensi cum multa numerositate fidelium libere resignauit etpostmodum tam pro se, quam pro fratre suo absente recepit a nobis infeudum, prestito nobis et ecclesie nostrefidelitatispublice sacramento). 1 5 Heinrichs Livländische Chronik / Bearb. von L. Arbusow und A. Bauer. Hannover, 1955, XIII/4. Liet. vertimas: Henrikas Latvis, Hermanas Vartbergė. Livonijos kronikos / Vertė, įvadą ir paaiškinimus parašė J. Jurginis. Vilnius, 1991, p. 64. 1 6 Preussisches Urkundenbuch. Bd. 1/2 / Hrsg. von A. Seraphim. Königsberg, 1909, p. 70 (<...> sive a nobis teneantur infeudo <...>). 1 7 Chartularium Lithuaniae res gestas magni ducis Gedeminne illustrans. Gedimino laiškai / Parengė S. C. Rowell. Vilnius, 2003, p. 48 (milites et armigeri, si manere voluerint, dotabo eos rebus etpossessionepr R i m v y d a s P e t r a u s k a s „JEI BAJORAS IŠ PONO DVARĄ IŠSITARNAUTŲ." 91 kingiausi ir valdovui artimiausi didikai, tokie kaip XIV a. antroje pusėje gyvenę Vaišviltas ar Jogailos svainis Vaidila 18. Nėra aiškios ir šių užrašymų aplinkybės
Narbutas pasakoja, kad Vaidila, pradėjęs tarnauti Algirdo rūmų kepykloje, vėliau tapo jo kambariniu ir patalininku, o prieš Algirdo mirtį buvo Lydos laikytojas.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 246
Tarp Jogailos favoritų buvo kažkoks Vaidila, žmogus prasčiokas, kunigaikščio samdinys; pirmiausia tarnavo rūmų kepykloje; tai yra buvo duonos kepėjas; paskui nežinia kaip įgijo didžiojo kunigaikščio Algirdo palankumą, dėl to gavo kambarinio tarnybą ir vėliau tapo jo patalininku, kitaip sakant, tarnu, paduodančiu vandenį ir klojančiu guolį; geru elgesiu pelnė didelę malonę, tad senasis Algirdas pakėlė jį į aukštesnes rūmų tarnų pareigas, o vėliau - į valstybės pareigūnus; prieš Algirdo mirtį jis buvo nemažą reikšmę įgijęs žmogus ir Lydos laikytojas.
Jogaila išleido už Vaidilos savo seserį Mariją, Rusios kunigaikščio Dovydo našlę.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 246
Didžiajam kunigaikščiui Jogailai šis dvariškis taip buvo prie širdies, kad, dvejiems metams po tėvo mirties praėjus, išleido už jo savo seserį Mariją, vieno Rusios kunigaikščio Dovydo našlę1 2. Senasis Kęstutis, kai sužinojo apie šias Vaidilos vedybas, jautėsi smarkiai įžeistas, kad dukterėčia ištekėjo už tokios žemos kilmės žmogaus. Turėjo atvirai priekaištauti, vainoti, iškalbėti ir motinai, ir broliui, ir pačiai M arijai; tai buvo svarbiausias suokalbio prieš tą kunigaikštį
Narbutas vaizduoja Vaidilą įtikinėjus Jogailą sekti Rusios didžiojo kunigaikščio pavyzdžiu ir perspėjus, kad įtakingas Kęstutis gali perimti valdžią bei perduoti valdžią savo sūnui.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 247
Vaidila pirmiausia gebėjo įkalbėti didįjį kunigaikštį imti pavyzdį iš Rusios didžiojo kunigaikščio, nenoriai pasidalijusio aukščiausiąja valdžia su kunigaikštiškąja gimine; įrodinėjo pavojų, keliamą Kęstučio, kuris esą, turėdamas tokią didžiulę įtaką krašte ir giminėje, anksčiau ar vėliau nepraleis progos paimti valdžios vairo ir savo sūnui laiduoti didžiojo kunigaikščio pareigas; tokiu atveju Jogailos reikalai susiklostysią visai pražūtingai; kad tokiems įvykiams užkirstų kelią, patarėjai neryžtingą kunigaikštį įtikinėjo užmegzti ryšius su kryžiuočiais ir eiti su jais išvien prieš Kęstutį - juk taip visais atvejais turėtų stiprią paspirtį.