Lietuvos istorijos žinių lobynas
asmuo
valdovas, XIII a.
20 teiginiai25 įrašai11 struktūruoti ryšiai
Šaltiniai ir citatos
Rodomi visi 20 teiginiai ir visi 25 citatų bei paminėjimų įrašai. Su teiginiais susietos citatos atveriamos prie teiginio; atskiros citatos ir reikšmingi paminėjimai rodomi savarankiškai.
Grįžti į objekto apžvalgą1–28 iš 28 rodomų įrašų
Traidenis laikomas žymiausiu XIII a. Lietuvos valdovu po Mindaugo ir stipriu baltų žemių jungėju.
PDF 207
Bet ir iš to, kas apie Trai\ndenį yra žinoma, galima apčiuopti, jog, šalia Mindaugo, jis yra buvęs\nXIII amž. _žymiausias_ Lietuvos valdovas. Jis ne tik kad vėl įtvirtino\nLietuvos valdžią artimose rusų žemėse, bet buvo stiprus baltų žemių\njungėjas.
Traidenis buvo vedęs Mozurijos ir Kujavijos kunigaikščio Konrado I dukterį Liudmilą.
PDF 208
Traidenis buvo vedęs Mozurijos ir Kujavijos kunigaikščio Konrado I\ndukterį Liudmilą^230.
1279 m. Traidenio dukra Gaudimantė ištekėjo už Płocko Boleslovo II ir per krikštą gavo Sofijos vardą.
PDF 208
Tad vienas iš Mozūrų kunigaikščių, būtent, Płocko Boleslovas II,\nnorėdamas dar labiau apsisaugoti nuo lietuvių puolimų, 1279 m. vedė Traidenio dukrą Gaudimantę (Gaudemundą), kuri per krikštą gavo Sofijos vardą.
Traidenis buvo pirmasis XIII a. Lietuvos valdovas, miręs savo mirtimi.
PDF 220
Po mirties Traidenio, kuris pirmasis iš Lietuvos XIII amž. valdovų mirė savo mirtimi,\nneberandama pėdsakų apie sukrėtimus, ar maištus, kurie buvo lydėję Mindaugo nužudymą.
Viename dokumente pasakojama, kad kunigaikštis Traidenis įsiveržė į Dobrynės žemę.
PDF 86
3 yra paminėję. Viename dokumen\nte, apie kurį vėliau smulkiau kalbė\nsime, pasakojama apie kunigaikščių \nZiemovito ir Traidenio įsiveržimą į \nDobrynės žemę. Qui prophanus dux \nDavid paulo ante indictas treugas pre- \ndictas Ingrediens cum valido exercitu \nLitwanorum terram Dobrinens.
Traidenis 1269-1282 m., remdamas žiemgalius, telkė jėgas kovai Prūsijoje.
PDF 12
Vis dėlto Lietuva ir toliau liko pagrindinė,\nvadovaujanti jėga kovoje prieš Ordiną. Traidenis (1269—1282 m.), remdamas žiemgalius,\ntelkė jėgas ir kovai Prūsijoje.
Kunigaikštis Traidenis buvo kunigaikščio Dovydo Dovydavičiaus sūnus.
PDF 61
I1L Kunigaikštis Traidenis, kunigaikščio Dovydo Dovydavičiaus sūnus. IV. Kunigaikštis Vytenis, kunigaikščio Traidenio Dovydavičiausb sūnus.
Pirmasis iškilo Kernavės kunigaikštis Traidenis.
PDF 75
Pirmasis iškilo\n Kernavės kunigaikštis Traidenis.
Kunigaikščiai Ziemovitas ir Traidenis įsiveržė į Dobrynės žemę.
PDF 86
3 yra paminėję. Viename dokumen\nte, apie kurį vėliau smulkiau kalbė\nsime, pasakojama apie kunigaikščių \nZiemovito ir Traidenio įsiveržimą į \nDobrynės žemę. Qui prophanus dux \nDavid paulo ante indictas treugas pre- \ndictas Ingrediens cum valido exercitu \nLitwanorum terram Dobrinens.
1272 m. Traidenis pasiuntė gardiniečius prie Vakarų Bugo ir užėmė Drohičiną dabartinėje Rytų Lenkijoje.
PDF 32
Pats Traidenis, pietuose atrėmęs priešo\natakas, 1272 m. prie Vakarų Bugo, pasiuntęs\nten gardiniečius, užėmė Drohičiną (dab.\nRytų Lenkijoje), strateginį punktą, svarbų\nsantykiams su Lenkija, Pietvakarių Rusia ir\njotvingių žemės gynybai.
1281 m. Traidenis pasiuntė Nameisio vadovaujamą Lietuvos kariuomenę niokoti Ordino užnugario, siekdamas sulaikyti kryžiuočius nuo Sūduvos.
PDF 12
) Ordino valdas pavyslyje iki Kristburgo\n(III, 192). 1280 m. sūduviai drauge su lietuviais niokojo Ordino valdas Semboje (III,\n204), o po metų Traidenis, norėdamas sulaikyti kryžiuočių veržimąsi į sūduvių žemes,\npasiuntė žiemgalių vado Nameisio vadovaujamą Lietuvos kariuomenę į niokojamą žygį\npo Ordino užnugarį (Skomantas, Nameisis — pavaldūs Traideniui).
Žymus Lietuvos valdovas ir karo vadas Traidenis atkakliai gynė Lietuvą bei kitus baltus plačiuose frontuose.
PDF 207
Bet ir iš to, kas apie Trai\ndenį yra žinoma, galima apčiuopti, jog, šalia Mindaugo, jis yra buvęs\nXIII amž. _žymiausias_ Lietuvos valdovas. Jis ne tik kad vėl įtvirtino\nLietuvos valdžią artimose rusų žemėse, bet buvo stiprus baltų žemių\njungėjas.
Kojelavičiaus pasakojime Traidenis dar Romuntui gyvam esant vadovavo kariuomenei kaip vyriausiasis vadas.
PDF 132
Kaip tei\ngiama įvairių rašytojų, Ro\nmuntas paliko penketą sūnų,\ntačiau artesnis tiesai vos ke\nlių šaltinių minimas pasakojimas, jog jis mirė bevai\nkis. Mat tie, kurie vadinami jo sūnumis, buvo jau to\nkio amžiaus, kad jauniausias iš jų, Traidenis, Romun-\ntui dar gyvam esant, vadovavo kariuomenei kaip\nvyriausiasis vadas. Vargu ar galima patikėti, kad per\ntokį trumpą laiką po Šventaragio mirties (tai yra vos\nper dešimtmetį) jo proanūkiai būtų suaugę ne tik bran\ndžiais jaunikaičiais, bet ir vyrais, galinčiais valstybę\nvaldyti.
Traidenis, Giliginui dar esant gyvam, su trisdešimties tūkstančių kariuomene iš Lietuvos ir Prūsijos nusiaubė Mazoviją ir Kulmo žemę.
PDF 132
Po atkaklios apsiausties užėmęs \nBirgelavą, išžudė kryžiuočių įgulą ir iš pamatų sugrio\nvė pilį. Traideniui su didžiuliu grobiu pasitraukus iš \npriešų krašto, beveik jo pėdomis įsiveržė čia naujas \npriešas ir vėl nusiaubė viską ugnimi ir kalaviju. \\ tas \npačias žemes įsibrovė Skomantas su žemaičių ir sūdu\nvių kariais: jis sudegino apiplėštus Liubavos ir Kulmo \nmiestus ir nusiaubė visą Kujaviją.
Narbutas Traidenį vadina Narimanto broliu, Jotvingijos ir Dainavos kunigaikščiu, turėjusiu priklausyti Lietuvos didžiajam kunigaikščiui.
PDF 133
Siekdamas padaryti tam galą, Lietuvos didysis kunigaikštis Narimantas apie 1268 metus įsiveržė su kariuomene į jotvingių Polesę ir privertė gyventojus priimti jo paskirtą valdovą. Juo tapo tikras Narimanto brolis Traidenis, kuris buvo Jotvingijos ir Dainavos kunigaikštis su priklausomybės nuo Lietuvos didžiojo kunigaikščio ir tam tikros duoklės mokėjimo pa reiga. Sis kunigaikštis pastatė Raigardo pilį, vedė Mazo vijos kunigaikštytę, kuri pagimdė jam garsų lietuvių isto rijoje Romuntą.
Narbutas Traidenį vaizduoja kaip valdovą, rengusį plėšikiškus žygius į Lenkiją, Rusią ir Mazoviją bei tironiškai elgusįsi su valdiniais.
PDF 133
Sis kunigaikštis pastatė Raigardo pilį, vedė Mazo vijos kunigaikštytę, kuri pagimdė jam garsų lietuvių isto rijoje Romuntą. Be to, jis nuolat rengė plėšikiškus žygius į Lenkiją, Rusią ir Mazoviją, buvo griežtas ir žiaurus val dovas, tironiškai elgėsi su valdiniais ir užkariautais žmo nėmis1. Jo viešpatavimas jotvingiams baigėsi mirtimi 1281 metais.
Narbutas Traidenio užpuolimus sieja su lenkų įniršiu, po kurio 1282 metais prie Narevo Lešeko Juodojo vadovaujami lenkai užklupo jotvingius.
PDF 134
Rusinai, kuriuos Oramas atsivedė, buvo apdovanoti1. Be to, Traidenis vakarinėje Jotvingijoje paliko visos tautos pražūties užuomazgą, nes savo užpuolimais galutinai įer zino lenkus, kurie, Lešeko Juodojo vadovaujami, 1282 me tais prie Narevo įvykdė tai, ką jotvingiams skyrė nelai minga lemtis: jie visi buvo užklupti prie garsėjusios dau geliu kraujo praliejimų Ostrolenkos. Tačiau jotvingiai paniekino nelaisvę ir leidosi visi iškapojami.
Ar ga lima būtų sutikti, tarkime, kad Traidenis, turėjęs lietuvišką vardą, buvo rusino Vido Dovydavičiaus sūnus, arba, kad Vytenis, lietuvis pagonis, - jo vaikaitis?
PDF 61-62
45 ## Puslapis 62 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I TOMAS Karamzinas0, laikydamas tai labai abejotinu dalyku, o Min daugo kilmės įrodymus - visiškais paistalais, nebent būtų priimtinos už tiesą didžiausios chronologinės klaidos ir su tikta su prielaida, kad Rusios kunigaikščių sūnūs, krikščio nys, galėjo turėti lietuviškus vardus ir būti pagonys. Ar ga lima būtų sutikti, tarkime, kad Traidenis, turėjęs lietuvišką vardą, buvo rusino Vido Dovydavičiaus sūnus, arba, kad Vytenis, lietuvis pagonis, - jo vaikaitis? Nors Voskresensko Metraštis, regis, rašytas Žygimanto I [Senojo] laikais, kaip rodo 52 puslapio paskutinė eilutė, jei tik jos nėra perrašinė tojas pridėjęs, taigi metraštininkas galėjo žinoti šį tą tikra apie Gedimino kilmę, mat rašė vos vienam amžiui tepraė jus po Jogailos.
Kojelavičiaus pasakojime tariami valstiečiai nužudė Traidenį, kai jis su tarnais ir kraujo nuleidėju išėjo iš pirties.
PDF 26
Kol Traidenis prausėsi, žudikai tykojo; kai išėjo iš pirties su tarnais ir kraujo nuleidėjų, ta riami valstiečiai, stoję iš šalių po tris, žemai nusilenkė, kaip buvo įprasta ko prašant, nužudė ir pabėgo. Čia pat M. Strijkovskis daro analogiją su T. Livijaus ap rašytu pasikėsinimu prieš Romos karalių Tarkvinijų, matyt, norėdamas pabrėžti panašumą tarp pagoniš kosios Lietuvos ir Romos. A. Kojelavičiui šitai nerū pėjo. Jo tekste nauja kitkas: kad tariama brolžudystė vadinama piktadaryste, pabrėžiama, kad dėl jos vals tybė likusi našlaitė. Šiais dviem žodžiais jis primena, kad valstybės valdžia — ne privatus kunigaikščių, o visos tautos reikalas.
Kojelavičius Skomantą vaizduoja kaip naują priešą, kuris po Traidenio žygio įsiveržė į tas pačias žemes su žemaičiais ir sūduviais.
PDF 132
Po atkaklios apsiausties užėmęs \nBirgelavą, išžudė kryžiuočių įgulą ir iš pamatų sugrio\nvė pilį. Traideniui su didžiuliu grobiu pasitraukus iš \npriešų krašto, beveik jo pėdomis įsiveržė čia naujas \npriešas ir vėl nusiaubė viską ugnimi ir kalaviju. \\ tas \npačias žemes įsibrovė Skomantas su žemaičių ir sūdu\nvių kariais: jis sudegino apiplėštus Liubavos ir Kulmo \nmiestus ir nusiaubė visą Kujaviją.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Lie tuvių būriai nusiaubdavo pietinės Lenkijos, o ypač Liublino ir Lę šicos (Łęczyca) žemes. Jie tačiau neliesdavo Mozūrijos. Pats Trai denis buvo vedęs Mozurijos ir Kujavijos kunigaikščio Konrado I dukterį Liudmilą^230.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Pats Trai denis buvo vedęs Mozurijos ir Kujavijos kunigaikščio Konrado I dukterį Liudmilą^230. Tokios pagonių kunigaikščių vedybos tada tarnaudavo ir politiniams tikslams. Tad vienas iš Mozūrų kunigaikš čių, būtent, Płocko Boleslovas II, norėdamas dar labiau apsisaugoti nuo lietuvių puolimų, 1279 m. vedė Traidenio dukrą Gaudimantę (Gaudemundą), kuri per krikštą gavo Sofijos vardą.
Šaltinis: Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)
Kilmė tos rytų Europos istorijoje reikšmingos dinastijos pradingsta tamsoje. Du XIII amž. Lietuvos istorijai svarbus šaltiniai pasibaigia (Eiliuotinė kronika — 1290, Ipatijaus metraštis — 1292), ir iš čia nutrūksta, kad ir menkos, žinios apie lietuvius. Po mirties Trai denio, kuris pirmasis iš Lietuvos XIII amž. valdovų mirė savo mirtimi, neberandama pėdsakų apie sukrėtimus, ar maištus, kurie buvo lydėję Mindaugo nužudymą.
Šaltinis: Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
Vargu ar galima patikėti, kad per tokį trumpą laiką po Šventaragio mirties (tai yra vos per dešimtmetį) jo proanūkiai būtų suaugę ne tik bran džiais jaunikaičiais, bet ir vyrais, galinčiais valstybę valdyti. Valdovo sūnus ar seserėnas Traidenis, pačiam Giliginui dar esant gyvam, išsivedė sutelkęs ir apgink lavęs asmeniškomis lėšomis trisdešimties tūkstančių kariuomenę iš Lietuvos ir Prūsijos: su trečdaliu kariuo menės jis nusiaubė Mazoviją, o su likusiais dviem treč daliais— Kulmo žemę. Po atkaklios apsiausties užėmęs Birgelavą, išžudė kryžiuočių įgulą ir iš pamatų sugrio vė pilį. Traideniui su didžiuliu grobiu pasitraukus iš priešų krašto, beveik jo pėdomis įsiveržė čia naujas priešas ir vėl nusiaubė viską ugnimi ir kalaviju.
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
Ir tapęs jų valdovu bei juos palenkęs, atidavė juos už duoklę savo broliui Traideniui u . Didysis kunigaikštis Traidenis aptiko prie Bebro upės 1 4 gražų kalną, jam tenai labai patiko, įkūrė ten miestą ir pavadino jį Raigardu1 6 , ir ėmė vadintis Jot vingių bei Dainavos kunigaikščiu. Tenai kunigaikščiaudamas, kariavo didelius karus su lenkais, su rusais ir su mozūrais, ir visuomet laimė davo, ir padarydavo tiems kraštams didelių žiaurybių, ką aukščiau rusų kronika 1 6 aprašo, [sakydama], kad tiems kraštams jis buvęs piktesnis ir žiauresnis, negu 62 ## Puslapis 58 Sirijos Antiochas l7 , ir Jeruzalės Herodas I S , ir Romos Neronas l9 , toks buvo žiaurus ir karingas2 0 .
Šaltinis: Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
O tuo metu, valdant Traide niui, pasimirė abu jo broliai, kunigaikštis Alšys ir ku nigaikštis Giedrius. O dėl aukščiau aprašytosios nesan- 6 4 ## Puslapis 60 laikos didysis kunigaikštis Daumantas pasiuntė šešis vyrus, kad jo brolį Traidenį nužudytų. Ir kai Traidenis nesisaugodamas ėjo iš pirties, tie jo vyrai klastingai nužudė 9 .
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Antra vertus, baltarusių istorikai pagal kai kuriuos vėlyvuo- sius metraščių duomenis beveik sutartinai Mindaugo sostine laiko Naugarduką, nenorėda- mi matyti aplinkybės, kad Naugardukas buvo Mindaugo aneksas, atiduotas valdyti sūnui Vaišelgai. Apskritai šiandien linkstama manyti, kad XIII a. viduryje sostinės vėlesnių laikų supratimu apskritai galėjo nebūti – tai, aišku, nepanaikina Mindaugo karūnacijos vietos klausimo. Kartais manoma, kad prie Traidenio antrojoje XIII a. pusėje tokia sostine galėjo tapti Kernavė, nes joje Traidenis akivaizdžiai rezidavo.
Šaltinis: 01-bumblauskas-ldk-ir-jos-tradicija
Kernavėje pradėjo formuotis Lietuvos pirklių sluoksnis. Taigi Kernavė – Lietuvos Troja, ankstyvojo valstybinio laikotarpio pradžia ir simbo- lis, jos vaidmuo Lietuvos istorijoje įvairiu požiūriu yra unikalus. Gediminaičių dinastijos iškilimas Po Traidenio į Lietuvos sostą atėjo kitos, veikiausiai artimos giminės žmonės.