Lietuvos istorijos žinių lobynas
Asmuo
10 teiginių10 įrašų12 ryšių
Šaltiniai ir citatos
Visi 10 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.
Grįžti į objekto apžvalgą1–10 iš 10 teiginių
Tochtamyšas buvo Saladino tėvas; po Tochtamyšo mirties Saladinas prisiglaudė pas Vytautą.
PDF 158
Bet jau 1409 m. artimose totorių žemėse Vytautui pavyko įkurdinti paklusnų jam chaną, vyriausią Tochtamyšo sūnų Saladiną, kuris jo tėvui mirus, buvo pas Vytautą prisiglaudęs. Žalgirio karo metu ir jisai siuntė Vytautui pagalbos^1 ).
Po Tochtamyšo mirties jo vyriausias sūnus Saladinas buvo prisiglaudęs pas Vytautą.
PDF 158
Bet jau 1409 m. artimose totorių žemėse Vytautui pavyko įkurdinti paklusnų jam chaną, vyriausią Tochtamyšo sūnų Saladiną, kuris jo tėvui mirus, buvo pas Vytautą prisiglaudęs. Žalgirio karo metu ir jisai siuntė Vytautui pagalbos^1 ).
Tochtamyšas, negalėdamas įveikti Kerim Berdžio, su svarbiausiais savo šalininkais pabėgo pas Vytautą.
PDF 396
Kerim Berdis, galingesnis nei kiti broliai, jėga paėmė tai, ko negalėjo pasiekti geruoju. Jo brolis Tochtamyšas, nesitikėdamas savo jėgomis nieko laimėti ir nepajėgdamas susitaikyti su likimu ar pašalinti varžovą, pabėgo pas Vytautą kartu su svarbiausiais savo šalininkais. Vytautas, ne vieną kartą ligi tol patyręs šios tautos tvirtą palankumą ir sulaukęs karo metais pagalbos, suprato, jog valstybei būsianti didelė nauda, jeigu palenks į save šios tautos vadą, jį užstodamas.
Tochtamyšas Vilniuje buvo Vytauto priimtas, gavo paramos pažadą ir buvo paskelbtas Užvolgio skitų chanu.
PDF 396
Vytautas, ne vieną kartą ligi tol patyręs šios tautos tvirtą palankumą ir sulaukęs karo metais pagalbos, suprato, jog valstybei būsianti didelė nauda, jeigu palenks į save šios tautos vadą, jį užstodamas. Štai todėl maloniai ir noriai priėmė Tochtamyšą, pažadėjo paramą, Vilniuje surengė didžiules iškilmes, uždėjo jam perlais bei brangakmeniais nusagstytą kepurę, paskelbė Užvolgio skitų chanu (paprastai vadinamu caru) ir pakėlė į valdovus. Tochtamyšas sugrįžo į tėvynę, svajodamas apie valdžią, tačiau be savo krašto kariuomenės, o lydimas Vytauto pulkų.
Kerim Berdis mūšyje išsklaidė Tochtamyšo dalinius ir nužudė savo brolį Tochtamyšą.
PDF 396
Nieko gero nesusilaukė Tochtamyšas, mat tas, kuris, 398 ## Puslapis 397 kopdamas į statų kalną, pasiekia saugią viršukalnę, lengviau nustumia besiveržiantį aukštyn, nei leidžiasi nustumiamas. Kerim Berdis, sutelkęs stiprią kariuomenę, sutiko atvykstantį ir, stojęs į mūšį, išsklaidė jo dalinius, o patį brolį nužudė. 2uvus Tochtamyšui, trečias brolis Jerim Berdis, neišgąsdintas brolio likimo ir kraujo praliejimo, taip pat pabėgo pas Vytautą.
Timūrui Kutlukui ir Edigėjui nugalėjus Tochtamyšą, Tochtamyšas su žmonomis ir dviem sūnumis pabėgo į Kijevą, iš kur Skirgaila jį išsiuntė į Lietuvą.
PDF 452
tačiau Edigėjus, jo dėdė, atkalbėjo jį nuo to neatsargaus sumanymo, patardam as verčiau užimti Krymą. Dėl to Timūras Kutlukas buvo paskelbtas Krymo chanu. Betgi, kai Sarajus buvo užimtas Tochtamyšo, anas buvo įgaliotas išstumti jį iš tų savo senelio užkariautų valdų ir, Edigėjaus padedamas, nugalėjo Tochtamyšą, kuris su savo žmonomis ir dviem sūnumis pabėgo į Kijevą, iš kur Skirgaila išsiuntė jį Lietuvon
Tochtamyšo skriaudas ir totorių žygius į Podolę Narbutas nurodo kaip priežastį, dėl kurios Vytautas pasiuntė Algirdo vadovaujamą kariauną su pabėgėliu chanu.
PDF 461
Bemaž tuoj pat didysis kunigaikštis Vytautas, norėdamas atlyginti už Tochtamyšo skriaudas ir nubausti totorius už žygius į Podolę, gan dažnai tuo laikotarpiu rengtus, pasiuntė savo kariauną, vadovaujamą vieno lietuvių didiko, Kromerio vadinto Algirdu1 2, kurį lydėjo ir pabėgėlis chanas.
Tochtamyšas išsivedė nelaisvėn paimtus totorius, subūrė gausų dvariškių būrį ir samdinių kariuomenę, o grįžęs į Lietuvą gavo Lydą su apylinkėmis.
PDF 462
Nemažai totorių paimta nelaisvėn, juos Tochtamyšas išsivarė kartu. Sutelkęs gausų dvariškių būrį iš mirzų ir ulonų, taip pat samdinių kariuomenę iš totorių, grįžo į Lietuvą, kur didysis kunigaikštis laikinai įsikurti davė jam Lydą su apylinkėmis1 2.
Narbutas aprašo, kad prasidėjus visuotinei suirutei Tochtamyšas su savaisiais pirmas spruko anapus upės, paskui Tochtamyšą traukė kryžiuočiai ir Sčiukovskis.
PDF 505
Prasidėjo visuotinė suirutė; Tochtamyšas pirmas su savaisiais spruko anapus upės, už jų kryžiuočiai, už pastarųjų traukė anas pagyrūnas Sčiukovskis.
Narbutas po Vorsklos mūšio Tochtamyšą vaizduoja tarsi savo tautos nelaimių kaltininką, kurį Vytautas dėl nepastovaus būdo ir bailumo mūšyje paniekino bei apleido.
PDF 506-507
Tochtamyšas, tarsi tyčinis kaltininkas daugybės savo tautos nelaimių, apie kurio likimą mes papasakojome ankstesniuose paragrafuose, po mūšio prie Vorsklos už savo būdo nepastovumą ir bailumą mūšio lauke didžiojo kunigaikščio buvo paniekintas ir apleistas. Kiek laiko jis klajojo po stepes, kol sulaukė priešininko Timūro Kutluko mirties; tada jam 1 Medžiagos šiam paragrafui suteikė rankraštinė Lietuvos (Bychovco) kronika (p. 67, 68), Danilavičiaus „Metraštininkas“ (p. 217-219), Ščerbatovas (t. IV. - P. 308)*, Karamzinas (t. V. - P. 146-152), Glebavičius (p. 55- 61), Dlugošas ir kt. Apie kritusiųjų skaičių niekur neradau paminėta. Lindenblatas (p. 51) tikina, kad totorių žuvo didelė daugybė. Tai nesusiję su Timūru, kuris mirė 1395 metais, tačiau Edigėjus buvo vienas iš to užkariautojo armijos vadų. Užtat kai kurie Vytautą teigia kariavus su šio kariais, o kiti - su juo pačiu. 508 pavyko surinkti kariauną ir stoti kovon su pastarojo įpėdiniu, regis, sūnumi, vadintu Abu Saidų. Tačiau viename mūšyje, netoli Tiumenės, visiškai sumuštas, 1408 metais žuvo mūšio lauke, sulaukęs jau žilos