Teodoras Karijotaitis su kariuomene, sutelkta Podolėje ir Valachijoje, patraukė prieš Vytautą ir susidūrė su juo prie Braclavo.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 343
Tegu iš svetimųjų nelaimių mokosi išminties tie, kurie savo tėvynėje neturi jokių vilčių: jis negalįs nei taip labai vertinti Vytauto sėkmės, kuri nugalėtojams visada būnanti slidi, nei niekinti savo jėgų. Su stipria kariuomene, sutelkta Podolėje ir Valachijoje, jis patraukė prieš Vytautą ir susidūrė su juo prie Braclavo. Vytauto šalininkai, didžiuodamiesi dviem pergalėmis, su tokiu įniršiu puolė priešą, kad pirmuoju smūgiu palaužė jo jėgas.
Teodoras Karijotaitis, Vytauto smarkiai persekiojamas, po karių pabėgimo vargais negalais paspruko į Kamenecą.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 343
Kariams pasileidus bėgti, Teodoras, Vytauto smarkiai persekiojamas, vargais negalais paspruko į Kamenecą. Jis nevaliojo greitosiomis suburti kariuomenės, kuri galėtų stoti į atvirą kovą. Todėl sustiprino ir šiaip pajėgią pilies įgulą pasiryžęs čia kariauti toliau.
Kunigaikštis Teodoras Karijotaitis su šeima buvo išgabentas į Vilnių, kai pilis perduota ir Podolė vėl prijungta prie Lietuvos.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 344
Perdavus pilį ir visą Podolę vėl prijungus prie Lietuvos, pilyse bei miestuose paliko lietuvių karių įgulas ir lietuvių kilmės vietininkus. Kunigaikštį Teodorą su šeimyna išgabeno į Vilnių. Po šio Su len k a is tariasi d ė l žygio smarkiai sunerimo lenP o d o lės v a ld y m o kai, būgštaudami, kad Vytauto pergalės nepaverstų niekais jų senų ketinimų valdyti Podolę, ypač dėl to, kad Vytautas, gerai prisimindamas karus, kuriuos vedė Algirdo vadovaujami lietuviai, vydami iš Podolės skitus, neslėpė, jog šią žemę jis imąs į savo rankas ne tik kaip karo laimikį, atitekusį po pergalingo karo, bet ir kaip seną, teisėtai jam priklausančią valdą.
Teodoras Karijotaitis negalįs nei taip labai vertinti Vytauto sėkmės, kuri nugalėtojams visada būnanti slidi, nei niekinti savo jėgų.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 343
Tegu iš svetimųjų nelaimių mokosi išminties tie, kurie savo tėvynėje neturi jokių vilčių: jis negalįs nei taip labai vertinti Vytauto sėkmės, kuri nugalėtojams visada būnanti slidi, nei niekinti savo jėgų. Su stipria kariuomene, sutelkta Podolėje ir Valachijoje, jis patraukė prieš Vytautą ir susidūrė su juo prie Braclavo. Vytauto šalininkai, didžiuodamiesi dviem pergalėmis, su tokiu įniršiu puolė priešą, kad pirmuoju smūgiu palaužė jo jėgas.
Kunigaikštį Teodorą su šeimy na išgabeno į Vilnių.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 344
Perdavus pilį ir visą Podolę vėl prijungus prie Lietuvos, pilyse bei miestuose paliko lietuvių karių įgulas ir lietuvių kilmės vietininkus. Kunigaikštį Teodorą su šeimyna išgabeno į Vilnių. Po šio Su len k a is tariasi d ė l žygio smarkiai sunerimo lenP o d o lės v a ld y m o kai, būgštaudami, kad Vytauto pergalės nepaverstų niekais jų senų ketinimų valdyti Podolę, ypač dėl to, kad Vytautas, gerai prisimindamas karus, kuriuos vedė Algirdo vadovaujami lietuviai, vydami iš Podolės skitus, neslėpė, jog šią žemę jis imąs į savo rankas ne tik kaip karo laimikį, atitekusį po pergalingo karo, bet ir kaip seną, teisėtai jam priklausančią valdą.
Mirus broliui, Teodoras Karijotaitis, Algirdo remiamas, tapo Naugarduko kunigaikščiu, bet vėliau buvo išvarytas iš visų valdų.
Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)
PDF 228-229
Neilgai trukus po to sugrįžęs į Podolę, jis čia ir mirė. Kai mirė brolis, jo įpėdiniu, Algirdo remiamas, tapo NaugarduK o n sta n tin a s K a rijo ta itis, A lg ird o b ro lėn as, k v ie č ia m a s į L e n k ijo s ka ra liu s 23 o ko kunigaikštis Teodoras KaA lg ird a s su tra m d o rijotaitis; kadangi šis, įsigim a išta u ja n tį b ro lėn ą jęs naujų žemių, ėmė nebesiskaityti su Lietuvos didžiojo kunigaikščio senosiomis teisėmis, buvo išvarytas iš visų valdų. Karą prieš maištininką pradėjo pats Algirdas.
Teodoras Karijotaitis persikėlė į Vengriją, gyveno Mukačiove ir ten pastatydino graikų apeigų cerkvę.
Lietuvių tautos istorija, t. 5
PDF 109
Petras Goštautas buvo pirmasis tenykštis vietininkas, skirtas didžiojo kunigaikščio valia1. Teodoras Karijotaitis persikėlė į Vengriją ir gyveno Mukačiove, kur ir graikų apeigų cerkvę pastatydino1 2.
1395 m. Teodoras Karijotaitis ėjo vietininko pareigas Podolėje, vėliau pasitraukė į Vengriją.
Lietuvos Didžioji Kunigaikštija ir jos tradicija
PDF 124
1395 m. paskiria savo vietininką Podolėje (Teodoras Karijotaitis pasitraukė į Vengriją ir iki šiol prisimenamas Mukačiove), Siverų Naugardą gauna valdyti iš Voluinės Vladimiro atkeltas Teodoras Liubartaitis.
Kunigaikštis Teodoras, paėmęs Podolės žemę, nebenorėjo su Podolės žeme pa klusti didžiajam kunigaikščiui Algirdui.
Lietuvos metraštis, Bychovco kronika (1971 m.)
PDF 71
Kunigaikštis Teodoras, paėmęs Podolės žemę, nebenorėjo su Podolės žeme paklusti didžiajam kunigaikščiui Algirdui
Ketvirtas jų brolis, kunigaikštis Teodoras Karijotaitis, Lietuvoje valdė Naugarduką.
Šiam teiginiui atskira vieša citata dar nesusieta.