Narbutas nurodo, kad Tadas Volianskis užrašą skaitė kaip „Jessa“ ir siejo jį su Jupiterio-Graustinio ypatybe.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 246
Žaibo strėlė spindi kartu su keletu kitų griaustinio akmenų. Ten esantį užrašą ponas Volianskis skaito Icaip „Jessa “ ir teigia, jog tokia buvusi Jupiterio-Gnaustinio ypatybė. Ji buvusi kitokia nei tikrojo Perkūno, tai yra Keršytojo, - tokio kaip romėnų, kurių griaustinio dievas turėjęs du simbolius, tai yra „Jupiter tonans“ arba „Jupiter fidguralor“.
Narbutas mini, kad Tadas Volianskis priekaištavo dėl Prilvico statulėlės su užrašu „Szwaixtix“ tapatinimo su Lietuvos Apolonu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 248
29 Prilvico statulėlių rinkinyje, remiantis Maso (Masch) ir Vogeno (Wogen) informacija, dievukas, turintis užrašą „Szwaixtix“, neatitinka tų savybių, kurias mes priskiriame Lietuvos Apolonui. Jo vardas kilęs iš žodžio, žvaigždė (Zwajgzda), bet savo išvaizda jis visiškai nepanašus į Apoloną. Tai barzdotas senis su žibintu rankoje. Sį priekaištą išsakė ponas Tadas Volianskis.
Narbutas rašo, kad Tadas Volianskis Santvaro atvaizde matė galvą su ragais, iš užpakalio panašiais į erelį su nagais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 251
Kiti skaitė „ Sotwar“, rusiškai „ Sotworytel“, ir net nemanė jį esant pagonišką simbolį. Ponas Tadas Volianskis mato tą galvą su ragais, kurie iš užpakalio panašūs į erelį su nagais. Be to, dievas yra nuogas, taigi Santvaras yra pragaro dievybė.
Tadas Volianskis atsiuntė Narbutui Lietuvoje rastos monetos piešinį ir manė ją priklausant lietuviškiems paminklams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 254
Panašios monetos piešinį man atsiuntė ponas Tadas Volianskis. Ji buvo rasta Lietuvoje ir, jo nuomone, priklauso lietuviškiems paminklams. Si moneta yra senesnė už mūsų turimą.
Narbutas nurodo, kad pagal Tado Volianskio šifruotę runų užrašas piešinyje reiškė Vaivedučio vardą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 402
Tačiau nežinome, iš kokio šaltinio yra tas piešinys. Mūsų piešinio užrašas runomis reiškia Vaivedučio vardą (pono Volianskio šijruotė), tačiau negalime tiksliai pasakyti, kam jis buvo skirtas - vėliavai ar herbui, nes jis užrašytas tarp vėliavos ir herbo. Mes dėl vietos stokos jį užrašėme ant pačios vėliavos.
Narbutas rašo, kad Tadas Volianskis 1630 m. testamento antspaudo užrašą skaitė kaip „Mattez“, arba Matas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 406
IV lentelė, 32-asis piešinys. Lygiakraščiame šešiakampyje apskritimas, kuriame pavaizduotas kažkoks trišakis augalas; šakų galuose lyg vynuogių lapai ar panašios Į gvazdikus gėlės. Šešiakampio kampuose yra aiškios runos - venediškos arba turinčios vaizduoti Užvyslio slavus, anot žinovų, reiškiančios B. A. M. K. E. Z. Nežinia, kas prispaudė tą antspaudą; jis buvo pridėtas prie testamento ir yra tarp penketo kitų su lenkiškais herbais; dokumentas yra iš 1630 metų. Ponas Tadas Volianskis skaito Y 'icpti'b> „Mattez (MATTEZ)“, taiyra „Maljasz“, arba Matas**.
Tadas Volianskis 1844 m. sausį Narbutui siuntė savo seniau į lenkų kalbą išverstą dainą.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 470
Tekstas, kuriuo T. Narbutas papildė paragrafą, rengdamas antrąjį LTI leidimą (PEĮ. — L. 55). Šios dainos vertimą į lenkų kalbą istorikas gavo iš savo korespondento archeologo, kolekcionieriaus Tado Volianskio (Wolanski). 1844 sausį T. Volianskis rašė istorikui: siunčiu Tamstai dainą, kurią išverčiau kadais, prieš daugel metų, į lenkų kalbą.
Tadas Volianskis Narbutui pateikė numizmatinio radinio piešinį ir aprašė auksinį medalioną, jo siejamą su Samboru, vadintu Kurchu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 487
92 92 /Ten pat/ Pabaltijo slavai taip pat garbino Kurchą. Ponas Tadas Volianskis pateikė mums numizmatinio radinio piešinį su tokiu aprašymu: „Auksinis medalionas, dviejų colių ir dviejų linijų (1 lenkiška linija — 1/12 colio, 1 rusiška linija — 1/10 colio — R. G.) ¡skersmens]. Jis skirtas Samborui, Pabaltijo slavų karaliukui, derliaus, vaisių ir daržininkystės dievukui, kurio vardas buvo Kurchas.
Tadas Volianskis figūroje įžvelgė galvą su ragais, kurie iš užpakalio jam buvo panašūs į erelį su nagais.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 488
Moneta labai plona, labai apgadinta ir išliko lik todėl, kad buvo įdėta tarp dviejų stiklinių plokštelių (perpiešti Krūminės medalį). Panašios monetos piešinį man atsiuntė p/onas/ Tad/as/ Voliankis. Ji buvo rasta Lietuvoje ir, jo nuomone, priklauso lietuviškiems paminklams.
Tadas Volianskis Narbutui atsiuntė panašios monetos piešinį ir manė, kad Lietuvoje rasta moneta priklauso lietuviškiems paminklams.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 488
Moneta labai plona, labai apgadinta ir išliko lik todėl, kad buvo įdėta tarp dviejų stiklinių plokštelių (perpiešti Krūminės medalį). Panašios monetos piešinį man atsiuntė p/onas/ Tad/as/ Voliankis. Ji buvo rasta Lietuvoje ir, jo nuomone, priklauso lietuviškiems paminklams.
Narbutas rašo, kad trečiame veikalo tome turėjo būti aptartas Tado Volianskio naujas Henenbergerio užrašo aiškinimas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 508
Ten kitaip pavaizduotos figūros, ypač rankų pozicijos. Be to, pas Henenbergerj yra užrašas senovės lietuvių kalba (apie naują šio užrašo aiškinimą, padarytą pono Tado Volianskio, bus kalbama šio veikalo trečiame tome). Tinkamai perskaičius, paaiškėja, jog tai buvo Lietuvos kunigaikščio Utenio, kuris padėjo prūsams kovoti su kryžiuočiais ir kuris buvo pramintas Zupanu, vėliava.
Narbutas nurodo, kad runų užrašas reiškė Vaidevučio vardą pagal Tado Volianskio šifruotę.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 508
Tačiau nežinome, iš kokio šaltinio yra tas piešinys. Mūsų piešinio užrašas runomis reiškia Vaidevučio vardą (pono Volianskio šil'ruotė), tačiau negalime tiksliai pasakyti, kam jis buvo skirtas — vėliavai ar herbui, nes jis užrašytas tarp vėliavos ir herbo. Mes dėl vietos stokos jį užrašėme ant pačios vėliavos.
Šios dainos vertimą į lenkų kalbą istorikas gavo iš savo korespondento archeologo, kolekcio nieriaus Tado Volianskio (Wolanski).
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 470
Šios dainos vertimą į lenkų kalbą istorikas gavo iš savo korespondento archeologo, kolekcionieriaus Tado Volianskio (Wolanski). 1844 sausį T. Volianskis rašė istorikui: siunčiu Tamstai dainą, kurią išverčiau kadais, prieš daugel metų, į lenkų kalbą. Tai nebus Tamstai nemalonu, nes tas, kuris savo širdyje ištikimai, kaip lenkas ir lietuvis, saugo tėvynės meilę ir jos ankstesniy laikų prisiminimą, tai jam ir tokia smulkmena yra geistina“ (Bidgoščius.
Ponas TadĮas] Volianskis mums pateikė savą šios dainos verti mą:.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 468
Ponas TadĮas] Volianskis mums pateikė savą šios dainos vertimą:
Volianskis atsiuntė man piešinį, kurį čia pridedu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 471
Ponas T. Volianskis atsiuntė man piešinį, kurį čia pridedu.
Ponas Tadas Volianskis suteikė mums panašaus pakabučio pie šinį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 486
Ponas Tadas Volianskis suteikė mums panašaus pakabučio piešinį.
Tadas Volianskis buvo garsus Poznanės kolekcionierius ir numizmatikos specialistas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 456-457
Tadas Volianskis — garsus to meto Poznanės kolekcionierius (vėliau didžioji jo rinkinių dalis atsidūrė Peterburge), numizmatikos specialistas — 1845 metais spaudoje paskelbė savo atvirus laiškus T. Narbutui2. Istorikas ne kartą minėjo apie susirašinėjimą su Poznanės kolekcionieriumi, tačiau tų laiškų originalų tarp mokslinės T. Narbuto korespondencijos rasti nepavyko. Tai leistų daryti prielaidą, jog istorikas asmeniškai jų niekuomet nebuvo gavęs, t. y. laiškai buvo vieši. Kiekvienu atveju šie, 1844 metais Bidgoščiuje rašyti T. Volianskio laiškai 1 Minėtas piešinys spausdinamas šio teksto gale. Eiliuoto vertimo autorė Regina Koženiauskienė, 2 Tadeusza Wolaiiskiego Listy o starožytnošciach slawianskich. Zbior pienvszy. Z 143 rycinami na XI tablicach. Gniezno. czcionkami Ernesta Gūnthera. 1845. 447 T. Narbutui
Tadas Volianskis buvo T. Narbuto korespondentas, archeologas ir kolekcionierius.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 470
Šios dainos vertimą į lenkų kalbą istorikas gavo iš savo korespondento archeologo, kolekcionieriaus Tado Volianskio (Wolanski). 1844 sausį T. Volianskis rašė istorikui: siunčiu Tamstai dainą, kurią išverčiau kadais, prieš daugel metų, į lenkų kalbą. Tai nebus Tamstai nemalonu, nes tas, kuris savo širdyje ištikimai, kaip lenkas ir lietuvis, saugo tėvynės meilę ir jos ankstesniy laikų prisiminimą, tai jam ir tokia smulkmena yra geistina“ (Bidgoščius.
Kaip pastebėjo ponas Tadas Volianskis, toji žąsis primena bū rimą, kuriam Pabaltijo slavai naudojo žirgą, Jį vesdavo per kryž mai į žemę susmeigtas ietis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 510
Kaip pastebėjo ponas Tadas Volianskis, toji žąsis primena būrimą, kuriam Pabaltijo slavai naudojo žirgą, Jį vesdavo per kryžmai į žemę susmeigtas ietis. Antspaude žąsis būtent tokia poza ir vaizduojama.
Tadas Volianskis pateikė numizmatinio radinio piešinį su Gardaičio brakteato aprašymu.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 258
Ponas Tadas Volianskis suteikė mums numizmatinio radinio piešinį su tokiu aprašymu: „Auksinis brakteatas, kiek didesnio nei colis skersmens, su ausele pakabinimui. Dievaičio Gardaičio - žvejų ir jūreivių globėjo - kairysis profilis su šalmu; apačioje žuvis, o šone, prieš veidą, ištempta burė, žmogelio galvutė ir raidė „G“ - pirmoji vardo „Gardaitis“ raidė“ (Trogilli Arnkiel. Hamburg, 1703. - T. III. - P. 144). Rasta žemėje Zelandijos saloje. Dabar Danijos lobyne (žiūrėk ten pat, piešinį 45).
Tadas Volianskis buvo garsus Poznanės kolekcionierius ir numizmatikos specialistas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 65-66
Tadas Volianskis - garsus to meto Poznanės kolekcionierius (vėliau didžioji jo rinkinių dalis atsidūrė Peterburge), numizmatikos specialistas -1845 metais spaudoje paskelbė savo atvirus laiškus T. Narbutui43. Istorikas ne kartą minėjo apie susirašinėjimą su Poznanės kolekcionieriumi, tačiau tų laiškų originalų tarp mokslinės T. Narbuto korespodencijos rasti ne 42 Minėtas piešinys spausdinamas šiame leidinyje (p. 69). Eiliuoto vertimo autorė Regina Koženiauskienė. 43 WolansIa T. Listy o starožytnošciach slavvianskich. - Zbior pierwszy. Z 143 rycinami na XI tabiieach. - Gniezno, czcionkami Ernesta Gūnthera, 1845. 66 pavyko (teko matyti tik jų nuorašus, darytus paties LTI autoriaus). Tai leistų daryti prielaidą, kad istorikas asmeniškai jų niekuomet nebuvo gavęs, t. y. laiškai buvo vieši. Kiekvienu atveju šie, 1844 metais Bidgoščiuje rašyti T. Volianskio laiškai T. Narbutui
Panašios monetos piešinį man atsiuntė ponas Tadas Volianskis.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 252
Panašios monetos piešinį man atsiuntė ponas Tadas Volianskis. Ji buvo rasta Lietuvoje ir, jo nuomone, priklauso lietuviškiems paminklams. Si moneta yra senesnė už mūsų turimą.
Ponas Tadas Volianskis suteikė mums panašaus brakteato pie šinį.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 245
Ponas Tadas Volianskis suteikė mums panašaus brakteato piešinį. Griaustinio dievukas, sėdintis ant debesų (kaip Jupiteris ant erelio) ir grojantis litaurais.
Užrašą runomis ponas Tadas Volianskis skaito taip: „Simeonas“ (SI-ME-ON).
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)
PDF 406
Užrašą runomis ponas Tadas Volianskis skaito taip: „Simeonas“ (SI-ME-ON)*.