Asmuo

Sviatoslavas

12 teiginių12 įrašų24 ryšiai

Šaltiniai ir citatos

Teiginiai ir įrodymai

Visi 12 objekto teiginiai. Su kiekvienu teiginiu susietos citatos ir šaltiniai atveriami pačiame teiginyje.

Grįžti į objekto apžvalgą

1–12 iš 12 teiginių

t-001aukstas

Būdamas sąjungoje su Andriumi, Smolensko kunigaikštis Sviatoslavas užvaldė Mstislavlį.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 294

Už pažadą ginti nuo priešų, jis ordinui buvo užrašęs «visą savo Polocko karalystę». Būdamas sąjungoje su Andriumi, Smolensko kunigaikštis Sviatoslavas užvaldė Mstislavlį. Bet maištininkai greitai buvo įveikti.
t-002aukstas

Sviatoslavas žuvo prie Mstislavlio ant Vechros kranto.

Zenonas Ivinskis, Lietuvos istorija iki Vytauto Didžiojo mirties (1978 m.)

PDF 294

Bet maištininkai greitai buvo įveikti. Pačiam Sviatoslavui žuvus prie Mstislavlio ant Vechros kranto, jo sūnus Jurgis pažadėjo Jogailai paklusnumą. O Skirgaila, sėkmingai apgulęs Polocką, kur jis pats atsisėdo, Andrių paėmė nelaisvėn ir išsiuntė Lenkijon.
t-003vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Sviatoslavas, nuniokojęs Oršos apylinkes, puolė Mstislavlį ir privertė Skirgailą bei Vytautą vesti karius prieš jį.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 282-283

Sviatoslavas, nuniokojęs Oršos apygardas, brovėsi į Mstislavlį, tiesa, neteko daug savųjų, tačiau nemaža įtvirtinimų apgriovė, o krašto sostinę beveik prie paskutiniosios privarė; šitokia padėtis neleido gaišti; žvalgai tikino, kad miestas atiteksiąs priešui, jeigu tučtuojau neatskubėsianti parama. Todėl, Lukomlyje palikę stiprią įgulą, nutarę kurį laiką negalvoti apie PoS k iig a ila bei V y t a u tas v a d o v a u ja karui L ie tu v o je skubiai nužygiavo į Lietuvos pasienius užkirsti kelio su grobiu atsitraukiančiam Konradui, tačiau šis vengė rodytis atvirose vietose ir skubiai 2 84 locką, nuvedė karius tiesiai prieš Sviatoslavą, kuris dėl tos priežasties, jau sugriovęs įtvirtinimus ir pakasais beveik įsibrovęs į miestą, turėjo visas jėgas messusidūrimo prasidėjo dar smarkesnė kova, nes susigrūmė visi pulkai. Vis dėlto nevienoda kovos priežastis sukėlė nevienodą karių narsumą ir nulėmė, kaip ir derėjo tikėtis, nevienodą baigtį.
t-004vidutinis

Kojelavičiaus pasakojime Sviatoslavas, nuniokojęs Oršos apylinkes, brovėsi į Mstislavlį ir beveik privedė krašto sostinę prie kritinės padėties.

Albertas Vijūkas-Kojelavičius, Lietuvos istorija (1989 m.)

PDF 282-283

Sviatoslavas, nuniokojęs Oršos apygardas, brovėsi į Mstislavlį, tiesa, neteko daug savųjų, tačiau nemaža įtvirtinimų apgriovė, o krašto sostinę beveik prie paskutiniosios privarė; šitokia padėtis neleido gaišti; žvalgai tikino, kad miestas atiteksiąs priešui, jeigu tučtuojau neatskubėsianti parama. Todėl, Lukomlyje palikę stiprią įgulą, nutarę kurį laiką negalvoti apie PoS k iig a ila bei V y t a u tas v a d o v a u ja karui L ie tu v o je skubiai nužygiavo į Lietuvos pasienius užkirsti kelio su grobiu atsitraukiančiam Konradui, tačiau šis vengė rodytis atvirose vietose ir skubiai 2 84 locką, nuvedė karius tiesiai prieš Sviatoslavą, kuris dėl tos priežasties, jau sugriovęs įtvirtinimus ir pakasais beveik įsibrovęs į miestą, turėjo visas jėgas messusidūrimo prasidėjo dar smarkesnė kova, nes susigrūmė visi pulkai. Vis dėlto nevienoda kovos priežastis sukėlė nevienodą karių narsumą ir nulėmė, kaip ir derėjo tikėtis, nevienodą baigtį.
t-005vidutinis

Sviatoslavas, nebūdamas dar krikščioniu, bekarštant motinai paėmė valdžią ūkės nieko negeisdamas, kaip vienomis karėmis ir žygiais atsiženklinti.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 56

Taip parėdžius ūkę, nukeliavusi į Konstantinopolį krikštytis, nuo kur paskui sugrįžus Kijeve karšinusis. Sviatoslavas, nebūdamas dar krikščioniu, bekarštant motinai paėmė valdžią ūkės nieko negeisdamas, kaip vienomis karėmis ir žygiais atsiženklinti. Pergalėjo trakuojančius viatičius ir chazarus, kuriems pirma gudai patys šylės, įsilaužęs padunojy į pilį Sarkel, paveikęs dar jasus ir kasogus, užėmęs vietovę Tamatarchą, arba Fanagoriją, ir visą pašalį Azovo jūros.
t-006vidutinis

Višislavas įgavęs Naugardą į valdžią, Iziaslavas Polocką, Jaroslavas Rostovą, kuriam nustipus, kliuvo jis Bo risui, Glėbas gavo Muromą, Sviatoslavas Pajuodgirę, Viršuj: g eia i.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 59

Tuo tarpu radimičiai, apkyrėjus donį bemokėti Vladimirui, patrakę, kuriuos vienok jis sudraudęs laimingai ir apent duoklę sau šilti prisuokęs. Paskui pergalėjęs bulgarus pavolgy ir su jais būk pakajų suderėjęs, žadėdami bendring ai su vieni antrais gyventi, paskiaus dar užėmęs miestą Chersoną, kurio iros šiandien dar tebėra regimos Kryme. Ant galo apsipačiavęs su Ona, seseria Baziliaus ir Konstantino, ciesorių grekonų, apsikrikštijo pats su visa gudų tauta metuose 988 ir Chersono miestą apent grekonų ciesoriui pagrąžinęs. Įkyrėjęs sau valdžią ūkės, Vladimiras padalijęs ją tarp 12 savo sūnų. Višislavas įgavęs Naugardą į valdžią, Iziaslavas Polocką, Jaroslavas Rostovą, kuriam nustipus, kliuvo jis Borisui, Glėbas gavo Muromą, Sviatoslavas Pajuodgirę, * Viršuj: g eia i.
t-007vidutinis

Sviatoslavas, jų viešpats, pirma jau pergalėtas, da bar palikinąs buveinę ir valdžią ūkės prasikraustė.

Daukantas, Istorija žemaitiška, t.1, 1995

PDF 533

Gyventojai, tą matydami, nusiminė ir, noris jų 400 000 tenai buvo, nebdrįso daugiatis su lietuviais begrumtis. Sviatoslavas, jų viešpats, pirma jau pergalėtas, dabar palikinąs buveinę ir valdžią ūkės prasikraustė. Tą regėdami, kijevionys, išėję su savo vyresnybe dvasiška ir ūkiška pro didžiąją angą pilės, Gediminą, Lietuvos didįjį kunigaikštį, pergalėtoju pasveikino ir savo viešpačiu, arba monarchu, pakėlė, pasiėmę jo klausyti ir reikale jį šelpti.
t-008vidutinis

Narbutas rašo, kad 1181 m. Černigovo kunigaikštis Sviatoslavas su sąjungininkais traukė kautis su didžiojo kunigaikščio Vsevolodo pulkais.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 231

tuo metu, kai Rusioje vyko tarpusavio karas ir kai Černigovo kunigaikštis Sviatoslavas siautėjo reikšdamas įvairias pretenzijas ir pasitelkęs sąjungininkų paramą traukė su kariauna į mūšio laulką kautis su didžiojo kunigaikščio Vsevolodo pulkais, kunigaikštis Vseslavas Vasilkovičius, turbūt turėjęs Polocko kunigaikščio titulą, juk Glėbas Rogvolodovičius viešpatavo Dručke1 ir, būdamas palei Kijevą, į pagalbą buvo pasitelkęs ir polockiečių sąjungininkus — lietuvių kariaunos pulkus1 2.
t-009vidutinis

Sviatoslavas buvo Olgos sūnus ir Asmundo Skandinavo auklėtinis.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 121

O jos sūnus Sviatoslavas, priešingai, laikėsi protėvių tikėjimo, juk jo auklėtojas buvo Asmundas Skandinavas
t-010vidutinis

Lietuvos pietiniuose kraštuose po tiek laiko vy ravusios taikos pastebime buvus surengtą Černigovo ku nigaikščio Sviatoslavo žygį.

Lietuvių tautos istorija, t. 3

PDF 234

Lietuvos pietiniuose kraštuose po tiek laiko vyravusios taikos pastebime buvus surengtą Černigovo kunigaikščio Sviatoslavo žygį. Jis buvo vedęs Pinsko ir Turovo kunigaikščių seserį ir taip tapęs jų svainiu.
t-011vidutinis

Sviatoslavas viešpatavo Smolenske ir buvo Lietuvos didžiojo kunigaikščio vasalas.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 344

Sviatoslavas viešpatavo Smolenske, buvo vienas iš Lietuvos didžiojo kunigaikščio vasalų; šis, be abejonės, Livonijos magistro, tarpininkaujamo Andriaus, įkalbėtas, atvykęs lydimas pusbrolio Jono, taip pat dviejų savo sūnų Glebo ir Jurgio, nužygiavo į Vitebską, paskui į Oršą,
t-012vidutinis

Teodoras Narbutas pasakoja, kad lenkų raitelis Sviatoslavą rado ąžuolų giraitėje be jėgų po medžiu ir nužudė vietoje, tikriausiai todėl, kad Sviatoslavas nenorėjo pasiduoti į nelaisvę.

Lietuvių tautos istorija, t. 5

PDF 345

Patį Sviatoslavą lenkas raitelis užklupo ąžuolų giraitėje, kur gulėjo be jėgų po m edžiu, gal žaizdų, gal nuovargio išsekintas; užmušė jį vietoje, tikriausiai nepanorusio pasiduoti nelaisvėn.