Narbutas rašė, kad X a. pabaigoje prasidėjęs Biarmijos vertimas į krikščionybę iki Šventojo Stepono buvo nesėkmingas ir turėjo kankinių. Narbutas Šventąjį Steponą, Permės vyskupą, vadino tikruoju Biarmijos apaštalu ir siejo jį su senovinės Biarmijos krikštijimu. Narbutas tikslino, kad Šventasis Steponas neišrado biarmiško raidyno, o sutvarkė jį pagal rusų abėcėlę ir rašė šiaurės slavų tarme.
Atvertimas j krikščionybę, prasidėjęs tenai apie X amžiaus pabaigą, vyko gana nesėkmingai: biarmiečiai tai priimdavo krikščionybę, tai vėl atmesdavo, o dėl to neapsieidavo ir be kankinių: vienam vyskupui, apsakančiam šventąją evangeliją, jie gyvam nulupo odą. Pagaliau atsirado tikrasis Biarmijos apaštalas šventasis Steponas, Permės vyskupas, išmintingas, pamaldus, kupinas žmoniškumo ir žmogaus širdies supratimo. Davęs žmonėms pažinti savo dorybes ir užsitarnavęs jų meile, niekuo neįžeisdamas čiabuvių tautos, nors pats buvo rusas, jis taip sėkmingai pakreipė dalykų eigą, kad visa senovinė Biarmija priėmė Kristaus tikėjimo šviesą be pasipriešinimo ir noriai.
Pagaliau atsirado tikrasis Biarmijos apaštalas šventasis Steponas, Permės vyskupas, išmintingas, pamaldus, kupinas žmoniškumo ir žmogaus širdies supratimo. Davęs žmonėms pažinti savo dorybes ir užsitarnavęs jų meile, niekuo neįžeisdamas čiabuvių tautos, nors pats buvo rusas, jis taip sėkmingai pakreipė dalykų eigą, kad visa senovinė Biarmija priėmė Kristaus tikėjimo šviesą be pasipriešinimo ir noriai. Tai jis pirmasis rašė maldaknyges ir šventąją evangeliją biarmiškomis raidėmis; tai buvo vienas veiksmingiausių būdų sušvelninti rūsčią tautą, aistringai mylinčią savo tėvynę.
Davęs žmonėms pažinti savo dorybes ir užsitarnavęs jų meile, niekuo neįžeisdamas čiabuvių tautos, nors pats buvo rusas, jis taip sėkmingai pakreipė dalykų eigą, kad visa senovinė Biarmija priėmė Kristaus tikėjimo šviesą be pasipriešinimo ir noriai. Tai jis pirmasis rašė maldaknyges ir šventąją evangeliją biarmiškomis raidėmis; tai buvo vienas veiksmingiausių būdų sušvelninti rūsčią tautą, aistringai mylinčią savo tėvynę. Dėl to susiklostė nuomonė, kad šventasis Steponas išradęs šį raidyną XI amžiuje, bet reikia patikslinti, kad jis jį sutvarkė pagal rusų abėcėlę ir ėmė rašyti šiaurės slavų tarme, idant čiabuviai galėtų suprasti iš rašto Dievo tiesas, kurias, matyt, jau pažino.