Santrauka

Narbutas rašė, kad X a. pabaigoje prasidėjęs Biarmijos vertimas į krikščionybę iki Šventojo Stepono buvo nesėkmingas ir turėjo kankinių. Narbutas Šventąjį Steponą, Permės vyskupą, vadino tikruoju Biarmijos apaštalu ir siejo jį su senovinės Biarmijos krikštijimu. Narbutas tikslino, kad Šventasis Steponas neišrado biarmiško raidyno, o sutvarkė jį pagal rusų abėcėlę ir rašė šiaurės slavų tarme.

Teiginiai

TeiginysKontekstasPagrindžia
t-001 Narbutas rašė, kad X a. pabaigoje prasidėjęs Biarmijos vertimas į krikščionybę iki Šventojo Stepono buvo nesėkmingas ir turėjo kankinių.
global_idt-190058
c-001
t-002 Narbutas Šventąjį Steponą, Permės vyskupą, vadino tikruoju Biarmijos apaštalu ir siejo jį su senovinės Biarmijos krikštijimu.
global_idt-190059
c-002
t-003 Narbutas tikslino, kad Šventasis Steponas neišrado biarmiško raidyno, o sutvarkė jį pagal rusų abėcėlę ir rašė šiaurės slavų tarme.
global_idt-190060
c-003

Reikšmingi paminėjimai

c-001

Santrauka: Narbutas tikslino, kad Šventasis Steponas neišrado biarmiško raidyno, o sutvarkė jį pagal rusų abėcėlę ir rašė šiaurės slavų tarme.

Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 1 (1998 m.)

Davęs žmonėms pažinti savo dorybes ir užsitarnavęs jų meile, nie­ kuo neįžeisdamas čiabuvių tautos, nors pats buvo rusas, jis taip sėkmingai pakreipė dalykų eigą, kad visa senovinė Biar­ mija priėmė Kristaus tikėjimo šviesą be pasipriešinimo ir no­ riai. Tai jis pirmasis rašė maldaknyges ir šventąją evangeliją biarmiškomis raidėmis; tai buvo vienas veiksmingiausių būdų sušvelninti rūsčią tautą, aistringai mylinčią savo tėvynę. Dėl to susiklostė nuomonė, kad šventasis Steponas išra­ dęs šį raidyną XI amžiuje, bet reikia patikslinti, kad jis jį su­ tvarkė pagal rusų abėcėlę ir ėmė rašyti šiaurės slavų tarme, idant čiabuviai galėtų suprasti iš rašto Dievo tiesas, kurias, ma­ tyt, jau pažino.

patikimumo_lygisvidutinis
patikimumo_saltinisai