Rogėse pasislėpusiems žmonėms pavyko patekti į pilį, bet sargybai vadovavęs Sudimantas, perspėtas gyven tojų, davė atkirtį, visas tas pastangas užimti Vilnių niekais pavertė anksčiau negu suspėjo Vytautas su kariauna19. Vienas tik Sudimantas, lietuvių vadas, sučiuptas per puolimą, tapo tarsi koks atpildas prūsams už triūsą ir išlai das, dykai eikvotas, tad gavę progą pagiežą išlieti, atsigriebė nuteisdami jį pakarti kaip išdaviką.
Pastarieji, gurguolei atvykus iki Žemutinės pilies, turėjo ją užimti, mat menkai teapsaugota ji buvo, ir atiduoti į Vytauto rankas, kuris manė suskubsiąs su savo kariais. Rogėse pasislėpusiems žmonėms pavyko patekti į pilį, bet sargybai vadovavęs Sudimantas, perspėtas gyventojų, davė atkirtį, visas tas pastangas užimti Vilnių niekais pavertė anksčiau negu suspėjo Vytautas su kariauna19. Nepaisant tos Vilniuje buvusios maišaties, vis dėlto 1389 metams baigiantis atvyko Poznanės vyskupas Dobrogostas ir kaip popiežiaus Urbono VI pasiuntinys paskelbė bulę, kurios galia, atsiliepiant į karaliaus Vladislovo ir karalienės Jadvygos prašymą, vietovė, vadinama Vilniumi ir laikytina miestu, o bažnyčia, pastatyta ant pagonių šventyklos griuvėsių, šv.
Tačiau veltui Švitrigaila ėmėsi tos suktybės; mat vienas vienuolis, kuriam buvo patikėta paslaptis, ją išdavė pilies įgulos vadui, tad ir šį kartą visos pastangos užimti Vilnių nuėjo perniek, o Švitrigaila su didžiuoju magistru turėjo nutraukti apgultį54. Vienas tik Sudimantas, lietuvių vadas, sučiuptas per puolimą, tapo tarsi koks atpildas prūsams už triūsą ir išlaidas, dykai eikvotas, tad gavę progą pagiežą išlieti, atsigriebė nuteisdami jį pakarti kaip išdaviką. Vilniaus apylinkės, keturių mylių nuotoliu buvo priešo ligi paskutiniųjų nuniokotos, ir tik tada didysis magistras įsakė trauktis.
Teodoras Narbutas Sudimantą apibūdina kaip aukštos kilmės lietuvių didiką ir Eišiškių tėvonį.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Vytauto liudininkais dalyvavo: Naugarduko kunigaikštis Jurgis ir Drucko kunigaikštis Levas, taip pat aukštos kilmės lietuvis didikas Sudimantas, Eišiškių tėvonis ir daugelis kitų riterių luomo lietuvių ir
Teodoras Narbutas aprašo Sudimantą kaip Vytauto svainį ir kadaise jo bičiulį emigracijoje; mūšyje prie Paparčių jis pateko į nelaisvę ir buvo pakartas už kojų.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Pagaliau kryžiuočių armija prasibrovė į lygesnę vietą, prie Paparčių. Ten buvo prieita iki mūšio, per kurį nelaisvėn buvo paimtas Sudimantas, Vytauto svainis ir kadaise jo bičiulis emigracijoje, įsiminęs vokiečiams dėl klastingos apgaulės. Didysis magistras surengė aukščiausio rango pareigūnų teismą, kurio nuosprendžiu Sudimantas buvo pakartas už kojų.
Sudimantas dokumente įvardijamas kaip svainis ir siejamas su Vėžiške, kurią Teodoras Narbutas atsargiai tapatina su Eišiškėmis.
Įrodymai (1)
Šaltinis: Lietuvių tautos istorija, t. 5
Tam reikalui atminti, kad tvirtai ir nepažeidžiamai galiotų amžiais, mes, aukščiau minėtieji, Trakų 527 I kunigaikštis Vygandas ir Naugarduko kunigaikštis Jurgis, mūsų brolio sūnus (Jurgis Lengvenaitis, sūnus kunigaikščio, Naugarde paskelbto didžiuoju. - T. N.) Drucko kunigaikštis Levas, mūsų svainis, Sudimantas iš Vėžiškės (Eišiškių? -T. N), įsakėme mūsų antspaudus prikabinti