Narbutas cituoja Straboną, kad žemynas už Elbės iki didelės jūros romėnams dar buvo visiškai nežinomas. Narbutas mini spėjimą, kad Strabonas, kaip šališkas Pitėjo aiškintojas, daug ką jam priskyrė svetimo. Narbutas nurodo Straboną tarp autorių, kurie kalbėjo apie vandens lygio kritimą ir pateikė akivaizdžių įrodymų.
Iš\nto Bazilija, arba šiandienė Semba, buvo vaizduojama čia\npat, virš Galijos. Tai, ką čia pateikėme, įrodė ir parašė\nDiodoro amžininkas Strabonas: „Visas žemynas, esąs už\nElbės upės, aukštyn net iki didelės jūros yra dar visiškai\nnežinomas, nes romėnai niekad nenuplaukė toliau Elbės\nir niekas dar neapvažiavo sausuma tų tolimų plotų“1. Ki\ntur jis visiškai pasitiki Pitėjo aprašymais2.
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir\nmą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado\nBaltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar\ntoliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin\ntojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo.
Tačiau Kelsijus ir Dalinas per\nnelyg įsismagina skaičiuodami, kai įrodinėja, jog nuo\nKristaus gimimo Baltijos jūra nuseko 13 sieksnių ir po\nketurių tūkstančių metų jos neliks nė pėdsako. Antra\nvertus, žinome, jog Eratostenas*, Aristotelis, Strabonas,\nOvidijus kalba apie vandens lygio kritimą, pateikdami\nakivaizdžių įrodymų (palyginti su Pisanskio „Pastabomis\napie\nBaltijos\njūrą“).\nSeni\nvenecijiečių\nžemėlapiai\nšiai jūrai skiria gerokai didesnį plotą, negu ji užima\nšiandien, be to, matoma daug pavyzdžių ir gretimose že\nmėse, kurios tarsi įrodo jos mažėjimą.
Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin tojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo. Dažnai jo, kaip venecijiečio Marko Polo, žinios apie Kiniją buvo ilgai išjuokiamos, tačiau vėlesnis keliautojas Barovas, lydė jęs anglų pasiuntinį Makartnį, jo teiginius paverčia šlo vintais jėzuitų aprašymais.