Narbutas cituoja Straboną, kad žemynas už Elbės iki didelės jūros romėnams dar buvo visiškai nežinomas.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 163
Iš\nto Bazilija, arba šiandienė Semba, buvo vaizduojama čia\npat, virš Galijos. Tai, ką čia pateikėme, įrodė ir parašė\nDiodoro amžininkas Strabonas: „Visas žemynas, esąs už\nElbės upės, aukštyn net iki didelės jūros yra dar visiškai\nnežinomas, nes romėnai niekad nenuplaukė toliau Elbės\nir niekas dar neapvažiavo sausuma tų tolimų plotų“1. Ki\ntur jis visiškai pasitiki Pitėjo aprašymais2.
Narbutas mini spėjimą, kad Strabonas, kaip šališkas Pitėjo aiškintojas, daug ką jam priskyrė svetimo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 335
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir\nmą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado\nBaltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar\ntoliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin\ntojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo.
Narbutas nurodo Straboną tarp autorių, kurie kalbėjo apie vandens lygio kritimą ir pateikė akivaizdžių įrodymų.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 336
Tačiau Kelsijus ir Dalinas per\nnelyg įsismagina skaičiuodami, kai įrodinėja, jog nuo\nKristaus gimimo Baltijos jūra nuseko 13 sieksnių ir po\nketurių tūkstančių metų jos neliks nė pėdsako. Antra\nvertus, žinome, jog Eratostenas*, Aristotelis, Strabonas,\nOvidijus kalba apie vandens lygio kritimą, pateikdami\nakivaizdžių įrodymų (palyginti su Pisanskio „Pastabomis\napie\nBaltijos\njūrą“).\nSeni\nvenecijiečių\nžemėlapiai\nšiai jūrai skiria gerokai didesnį plotą, negu ji užima\nšiandien, be to, matoma daug pavyzdžių ir gretimose že\nmėse, kurios tarsi įrodo jos mažėjimą.
Spėjama, kad šališkas jo aiškin tojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo.
Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
PDF 335
Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin tojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo. Dažnai jo, kaip venecijiečio Marko Polo, žinios apie Kiniją buvo ilgai išjuokiamos, tačiau vėlesnis keliautojas Barovas, lydė jęs anglų pasiuntinį Makartnį, jo teiginius paverčia šlo vintais jėzuitų aprašymais.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Apie Pitėją manoma, jog jis keliavęs du kartus: pir mą sykį į Britaniją, antrą — į šiaurės rytus, kur atrado Baltijos salą. Fosas teigia, jog jis pasiekė tik Reiną ar toliausiai Elbės žiotis. Spėjama, kad šališkas jo aiškin tojas Strabonas daug ką jam priskyrė svetimo.
Šaltinis: Teodoras Narbutas, Lietuvių tautos istorija, t. 2 (1995 m.)
Tačiau Kelsijus ir Dalinas per nelyg įsismagina skaičiuodami, kai įrodinėja, jog nuo Kristaus gimimo Baltijos jūra nuseko 13 sieksnių ir po keturių tūkstančių metų jos neliks nė pėdsako. Antra vertus, žinome, jog Eratostenas*, Aristotelis, Strabonas, Ovidijus kalba apie vandens lygio kritimą, pateikdami akivaizdžių įrodymų (palyginti su Pisanskio „Pastabomis apie Baltijos jūrą“). Seni venecijiečių žemėlapiai šiai jūrai skiria gerokai didesnį plotą, negu ji užima šiandien, be to, matoma daug pavyzdžių ir gretimose že mėse, kurios tarsi įrodo jos mažėjimą.