Steponas Batoras

PDF 17

Knyga įpareigoja šios dienos Lietuvos karius suprasti, ko-\nkios reikšmės atsakomybė jiems patikėta, kokia reikalinga\n\nyra kariuomenė, kaip svarbu ją kurti konkretiems ateities\n\niššūkiams, kad esant reikalui mūšio lauke jie tinkamai at-\nliktų savo pareigą.\n\nLietuvos ir Lenkijos valdovo Stepono Batoro pa-\nradinis kalavijas, pagamintas pergalingoms Lietuvių ir jų\nsąjungininkų kampanijoms Maskvos žemėse Livonijos karo\nmetu (1558-1582) atminti. Šiame kare Lietuva sugebėjo\natremti sustiprėjusios Maskvos ekspansiją, tačiau\nišaugęs pavojus vertė sudaryti Liublino\nuniją (1569 m.

PDF 311

67\nBe karaliaus Stepono laiškų, rašytų\ndėl kalendorinių ginčų, Dubins-\nk i o išspausdintų „Vilniaus miesto\nprivilegijų rinkinyje\", p. 149 ir 150,\ndar miesto archyve yra reliacinis ka­\nraliaus Stepono sprendimas: Decre­\ntum relationum Stephani Regis Polo-\nniae inter nonnullos mercatores\nvilnenses et advocatum Vilnensem ex\nseriis partium controversiis anno 1586\ndie 11 Julii latum, quo festa solemnia\njuxta novum calendarium ab omnibus\nincolis civitatis vilnensis in ea qua par\nest reverentia haberi demandantur [Re­\nliacinis Lenkijos karaliaus Stepono\nsprendimas dėl tarp kai kurių Vil­\nniaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių\nrimtų prieštaravimų, išleistas 1586\nmetų liepos 11 dieną, kuriuo įpras­\ntas šventes pagal naują kalendorių\nįsakoma visiems Vilniaus gyvento­\njams su lygiai tokia pačia pagarba\nšvęsti]; jo turinys yra toks. Graikų ti­\nkėjimo Vilniaus pirkliai apskundė\nkaraliui Stanislovą Sabiną (Sabinus),\ndaktarą ir Vilniaus vaitą, dėl to, kad\njis, pažeisdamas pirkliams skirtas\nprivilegijas, balandžio 7 dieną, pir­\nmadienį, išsiuntė miesto sargybos\nviršininką (Praefectum Lictorum Civi­\ntatis Vilnensis) Jurgį Vižikovskį su\npadėjėjais į mėsines, kur nuo seno\npardavinėdavo įvairias prekes, be\npriežasties sužalojo pirklius ir atėmė\ndaug prekių.

PDF 308

Būdamas arčiausiai karo židinio, Stepono Batoro laikais Vilnius virto pagrindine kariuomenių susibūrimo vieta; la­ bai dažnai čia būdavo ir pats karalius. Iš šio miesto 1579 metais jis išsiuntė svarbią pasiuntinybę į Rusiją per Bazilijų Lopacinskį ir 1581 metais į Švediją per garsųjį Lauryną Gos- lickį60, be to, pats priėmė garbingas pasiuntinybes: nuo toto­ rių chano 1579 ir 1582 metais ir 1579 metais patį Gotardą Ketlerį, Kuršo kunigaikštį, be šių, ir Maskvos pasiuntinius, su kuriais turėjo daugiausia darbo. Pagaliau čia, Vilniuje, šis didis karalius, nenuilstamai rūpindamasis krašto saugu­ mu, naudodamasis jam patikėta valdžia, griežtai, bet teisin­ gai bausdavo išdavikus ir apdovanodavo doruosius bei nu­ sipelniusius.

PDF 97

Žygimanto Au-\ngusto įsteigta patrankų liejykla Vilniuje vėliau rūpinosi ir S. Batoras, čia pagamintus pabūklus jis plačiai naudojo karuose su Maskva\n\n1581 m.

PDF 436

DATUOTA 1581 METŲ VASARIO 13 DIENĄ VARŠUVOS SEIME. (Kopija iš originalo, esančio Radvilų archyve) Steponas, Dievo Malone Lenkijos karalius, Didysis Lie­ tuvos, Rusios, Prūsijos, Žemaitijos, Mazovijos, Livonijos ku­ nigaikštis, Siedmigrodo* ir kitų kunigaikštis. Šiuo mūsų laiš­ ku pareiškiame visiems bendrai ir kiekvienam atskirai, kam tai reikia žinoti dabar ir ateityje, jog atsižvelgiame į ištiki­ mus, drąsius ir pasiaukojamus mūsų vengrų pulkų vado pono Gabrielio Bekešo Skornato nuopelnus; jis, narsiai ir nuolat likdamas prie mūsų karališkosios didenybės, sau­ godamas mūsų sveikatą, šlovę ir autoritetą, taip pat ir visa­ me kame, kiekviename reikale ir tarnyboje mums ir Kara­ lystei bei Lietuvos Didžiajai Kunigaikštystei, Respublikai su nemažomis savo lėšomis ir pajamomis, negailėdamas sa­ vo sveikatos prie mūsų, savo valdovo, būdamas, su noru, ištikimai ir narsiai visada rėmė ir nesiliauja rėmęs.

PDF 455-456

Mes su savo taryba, sėdinčia prie šono, išklausę ir gerai pasvėrę abie­ jų pusių ginčus, pamatę atneštas abiejų pusių privilegijas, mūsų pirmtako šv. atminties karaliaus Vladislovo duotas ir leistas Vilniaus katedros bažnyčiai ir tuometiniam vysku­ pui, ir minėtą Bełsko suvažiavimo sprendimą savo galioje paliekame ir patį apskųstąjį auksakalį Steponą Genserį ir ki­ tus, priklausančius Vilniaus vyskupijos jurisdikcijai, nuo bet kokios pasaulietinės mūsų Vilniaus miesto jurisdikcijos ir Vilniaus miesto cechų skelbiame esančius laisvus pagal mū­ sų dekretą amžiniems laikams. Šio dalyko patvirtinimui mū­ sų antspaudas rašto apačioje yra įspaustas. Duota Gardine artimiausią penktadienį prieš Sekmines, tūkstantis penki šimtai aštuoniasdešimt ketvirtaisiais Viešpaties metais, mū­ sų karaliavimo devintaisiais. Karalius Steponas ## Puslapis 456 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS SĄRAŠAS VISŲ NUOSTOLIŲ LIETUVOS MONETAS KEIČIANT J LENKIŠKUS PINIGUS 1570 METAIS (Iš Dogelio rankraščių buv.

PDF 10

M. Balinskis miesto istorinę apžvalgą užbaigia Stepono\nBatoro valdymo metais 1586 m. Pirmoji knygos dalis užbaigia­\nma 1430 m.

PDF 303

Šios rykštės pėdsakus mieste netruko užlyginti šlovin­ gas Stepono Batoro valdymas. Jis ne tik patvirtino visas sa­ vo pirmtakų miestui suteiktas privilegijas, bet ir su jam būdingu atkaklumu prižiūrėjo, kaip sprendimai vykdomi, negana to, praturtino ir išgarsino Lietuvos sostinę ir nau­ jomis įstaigomis. Karaliaus Stepono rūpestingumo dėka puikiai veikė visos miesto institucijos, realizuotos abiejų 52 Kojałowicz Pars //, Lib.

PDF 76-78

sutriuškina Maskvos kariuomenę \nprie Oršos\n\nL I E T U V O S I S T O R I J A\n78\nVilniaus universitetas\nSakoma: aidint patrankoms, mūzos tyli. Tačiau Steponas \nBatoras Livonijos karo metu rūpinosi mūzų prieglobsčio – Vilniaus uni-\nversiteto – kūrimu. Aišku, aukštosios mokyklos poreikis brendo visuo-\nmenėje, tokios mokyklos kūrimąsi labai paskatino reformacijos ir kontr-\nreformacijos konkurencija.

PDF 343-344

Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS\n\n## Puslapis 344\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nVII\nDVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ,\nRAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS:\nAPIE MUITUS IR MOKESČIUS\nVILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS\nAutentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms,\nrinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra\ndu laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai\nir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuo­\njant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nu­\nstatyto muito mokesčio.\nViename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų\nrugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie­\ntuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara­\nlius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena­\nto tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai\ntvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu.

PDF 315

Miestiečių luomas,\ndviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų pi­\nliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo as­\nmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas\niš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pra­\ngaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje,\npanoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti\ndar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72.\nIV\nKNYGOS\nPABAIGA\nyra visiškai klaidinga.

PDF 10

Vilniaus miesto istorijos pratarmėje istorikas rašė: „Mums \npatiems mažai pažįstami, Europai visai nežinomi istorijos įvy­\nkiai, riterių žygiais ir sumaniausia Mindaugo, Gedimino, Al­\ngirdo, Kęstučio, Jogailos ir Vytauto politika garsūs, politika Tau­\ntos, mažame plote išsitenkančios, kuri pati viena, savo pagonybėj \nužsisklendusi nuo kitų Europos šalių, įstengė vien savo pačios \ništverme atremti baisius mongolų antpuolius, užvaldyti Rusią \nir nesileisti pavergiama Prūsijos Kryžiuočių Ordino godžių gro­\nbikų\"7. M. Balinskis miesto istorinę apžvalgą užbaigia Stepono \nBatoro valdymo metais 1586 m.

PDF 315

Miestiečių luomas,\ndviejų paskutiniųjų Jogailaičių paaukštintas iki tikrųjų pi­\nliečių ir stipriai palaikomas karaliaus Stepono, dabar jo as­\nmenyje neteko tokio globėjo, kokiu paskui netapo nė vienas\niš vėlesnių karalių; galiausiai pati tauta, atsibudusi iš pra­\ngaištingo letargo, tiesą sakant, per vėlai, nes jau pabaigoje,\npanoro ne tik pripažinti jam senąjį įžymumą, bet padaryti\ndar ir naujų, amžiui priderančių, laisvių dalyviu72.\nIV\nKNYGOS\nPABAIGA\nyra visiškai klaidinga.

PDF 343-344

Karalius ŽYGIMANTAS AUGUSTAS\n\n## Puslapis 344\n\nVILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS\nVII\nDVIEJŲ KARALIAUS STEPONO BATORO LAIŠKŲ,\nRAŠYTŲ RADVILOMS, TURINYS:\nAPIE MUITUS IR MOKESČIUS\nVILNIAUS PIRKLIAMS IR MIESTIEČIAMS\nAutentiškų karaliaus Stepono laiškų, rašytų Radviloms,\nrinkinyje, saugomame Radvilų archyve, Kardinalijoje, yra\ndu laiškai, atskleidžiantys, kad vis dėlto karalius, nenoriai\nir tai tik atkakliai prašomas Lietuvos senatorių ir protestuo­\njant Vilniaus pirkliams, laikinai juos atleido nuo naujai nu­\nstatyto muito mokesčio.\nViename tų laiškų, rašytame iš Marienburgo 1576 metų\nrugsėjo 23 dieną Vilniaus vyskupui ir Vilniaus vaivadai, Lie­\ntuvos Didžiosios Kunigaikštystės kancleriui Radvilai, kara­\nlius pareiškia jokio muito nenustatysiąs kitaip - tik su Sena­\nto tarybos, prie jo esančios ir žinančios skubiausiai\ntvarkytinus Respublikos reikalus, sutikimu.

PDF 446-447

Gregorii\n430\n\n## Puslapis 447\n\nIV KNYGA\nrūpestingai perduodame ir labai prašome vardan Jėzaus \nKristaus širdies gailestingumo, kad kuo labiausiai pasisteng­\ntų atlikti šį puikų darbą, būtų palankūs, padėtų ir ne tik rū­\npintųsi turtu ir nuosavybe, bet ir prie tikslo įgyvendinimo \nkuo nors prisidėtų, kad būtų pamaitintas kasdien didėjan­\ntis klierikų skaičius ir visagalio Dievo šlovei ir garbei bei \nRomos katalikiškojo tikėjimo kultui ir amžinam jo stiprėji­\nmui šioje mūsų diecezijoje daugėtų kunigų. O kadangi no­\nrime, kad ši pastatyta ir įkurta seminarija amžinai gyvuotų \nir klestėtų, dabar laimingai karaliaujančio šviesiausiojo ir \nkatalikiškiausiojo mūsų kunigaikščio karaliaus Stepono mie­\nlaširdingą! prašome, kad laikytų verta prisiimti į savo globą \nir gynybą pačią Vilniaus seminariją.

PDF 311

67\nBe karaliaus Stepono laiškų, rašytų\ndėl kalendorinių ginčų, Dubins-\nk i o išspausdintų „Vilniaus miesto\nprivilegijų rinkinyje\", p. 149 ir 150,\ndar miesto archyve yra reliacinis ka­\nraliaus Stepono sprendimas: Decre­\ntum relationum Stephani Regis Polo-\nniae inter nonnullos mercatores\nvilnenses et advocatum Vilnensem ex\nseriis partium controversiis anno 1586\ndie 11 Julii latum, quo festa solemnia\njuxta novum calendarium ab omnibus\nincolis civitatis vilnensis in ea qua par\nest reverentia haberi demandantur [Re­\nliacinis Lenkijos karaliaus Stepono\nsprendimas dėl tarp kai kurių Vil­\nniaus pirklių ir Vilniaus vaito šalių\nrimtų prieštaravimų, išleistas 1586\nmetų liepos 11 dieną, kuriuo įpras­\ntas šventes pagal naują kalendorių\nįsakoma visiems Vilniaus gyvento­\njams su lygiai tokia pačia pagarba\nšvęsti]; jo turinys yra toks. Graikų ti­\nkėjimo Vilniaus pirkliai apskundė\nkaraliui Stanislovą Sabiną (Sabinus),\ndaktarą ir Vilniaus vaitą, dėl to, kad\njis, pažeisdamas pirkliams skirtas\nprivilegijas, balandžio 7 dieną, pir­\nmadienį, išsiuntė miesto sargybos\nviršininką (Praefectum Lictorum Civi­\ntatis Vilnensis) Jurgį Vižikovskį su\npadėjėjais į mėsines, kur nuo seno\npardavinėdavo įvairias prekes, be\npriežasties sužalojo pirklius ir atėmė\ndaug prekių.

PDF 367

## Puslapis 367 IV KNYGA IX A) LIETUVOS PONŲ TARYBOS LAIŠKAS, RAŠYTAS IŠ GARDINO 1586 METŲ GRUODŽIO MĖNESIO 13 DIENĄ KUNIGAIKŠČIUI KRISTUPUI RADVILAI, VILNIAUS VAIVADAI, LIETUVOS LAUKO ETMONUI, PRANEŠANTIS APIE KARALIAUS STEPONO BATORO MIRTĮ IR ĮSPĖJANTIS APIE GALIMĄ MAIŠTĄ DĖL NEIŠMOKĖTOS ALGOS KARALIAUS RŪMŲ KARIUOMENEI IR SARGYBAI (Iš originalo) Maloningasis Pone, Pavesdami Jūsų Didenybės malonei nuolankią ir paklus­ nią mūsų tarnystę, linkime Jūsų Malonybei geros sveikatos ir visokeriopos sėkmės. Pareiškiame Jūsų Malonybei apie mus visus ištikusį ben­ drą sielvartą, Viešpačiui leidus mūsų Respubliką palikti naš­ laite. Kadangi Viešpats Dievas vakar, prieš pirmą valandą nakties, paėmė mums iš šio pasaulio į savo amžinąją garbę Jo Karališkąją Didenybę, mūsų valdovą, penktąją jį pagul­ džiusios ligos febri sincopi interna dieną, kaip turime medikų aktą.

PDF 79

Tačiau svarbiausia buvo valdovo parama. 1579 m. balandžio 1 d. karalius Steponas Batoras, paremda- mas vyskupo Valerijono Protasevičiaus sumanymą ir pastangas, išdavė Vilniaus universiteto Didysis kiemas ir Šv. Jonų bažnyčia iš J. K. Vilčinskio „Vilniaus albumo“. Dail. Ph. Benoist, A. Bayot, 1850 m.

PDF 311-312

Pagaliau vaitas įrodė, kad paimtos rusų prekės ne tik nesiekė 2 000 auksinų, kaip anie įver­ tino, bet vos dvidešimt, ką pats ma­ tęs, įsakęs juos miesto sargybiniams 295 ## Puslapis 312 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA// TOMAS be to, jo tėviška globa, skiriama lygiai visiems luomams, lei­ do prasiskleisti visoms pramonės šakoms senojoje Jogailai- čių buveinėje. Jo laikais gerokai išaugo spaustuvių skaičius Vilniuje. Dar prieš įžengiant karaliui Steponui į sostą, Lie­ tuvos piliečių brolių Mamoničių namuose įsteigta spaustu­ vė visų pirma spausdino slaviškas knygas68.

PDF 335

Steponas Batoras buvo sudaręs iš jų 500 raitelių vėliavą.

PDF 97

Žygimanto Au-\ngusto įsteigta patrankų liejykla Vilniuje vėliau rūpinosi ir S. Batoras, čia pagamintus pabūklus jis plačiai naudojo karuose su Maskva\n\n1581 m.

PDF 201

Vilniaus vyskupas Valerijonas Pro- \ntasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fun- \ndavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas.\n1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mo­\nkyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akade­\nmijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino. Profesorius ir stu­\ndentus nuo priklausomybės bet kokiai dvasinei ar pasaulietinei \njurisdikcijai ir nuo bet kokių mokesčių atleido, Rektoriui pave­\ndė būti Akademijos teisėju; pagaliau vyskupus: Vilniaus - Aka­\ndemijos kancleriu, o Žemaičių - globėju nuolatiniam laikui pa­\nskyrė.

PDF 344-345

Iš antrojo laiško, rašyto tik vienam Radvilai iš Torunės 1576 metų gruodžio 20 dieną, paaiškėja, 328 ## Puslapis 345 IV KNYGA jog, kai karalius Steponas, perėmęs valdžią, nuvažiavo į Kni- šiną, Lietuvos senatoriai, įsitikinę, kad Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės iždas išeikvotas, sutiko, kad mirusio kara­ liaus Žygimanto Augusto nustatyti muitai, tarpuvaldžiu iš­ nuomoti žydams ir senatorių suvažiavime Rūdninkuose ne­ atšaukti, būtų renkami krašto sienų gynybai reikalingoms išlaidoms padengti. Šiuo patarimu remdamasis, Steponas Batoras įsakė pavesti iždininkams rinkti šiuos mokesčius. Tuomet Vilniaus pirkliai ir gyventojai, prisidengdami pri­ vilegijomis, ir spyrėsi nemokėti muito. Radvila užsistojo juos, prašydamas karaliaus šiuos muitus atidėti iki būsimo sei­ mo, ir karalius sutiko. Tačiau Torunės seime, kilus ginčams su Gdansku ir kitiems nesutarimams, jokių rinkliavų nusta­ tyti nė nemanyta, ir karalius, ne dėl to, kad būtų engęs jam pavaldžius žmones ar norėjęs suvaržyti kurio nors luomo teises bei privilegijas, bet iškilus netikėtiems krašto reika­ lams, visų pirma dėl Livonijos ir Lietuvos sienų gynybos, norėdamas, kad pirkliai iš nemažų savo prekybos pajamų ką nors kraštui paskirtų, kas jiems su kaupu sugrįš iš užsie­ nio prekybos, bet nebūtų rizikuojama sienų saugumu, įsakė tuojau pat rinkti muitus. Dėl Vilniaus Batoras pareikalavo iš vaivados Radvilos, kad šis neprieštaraudamas savo auto­ ritetu paakintų visus mokėti nustatytus muitus, o iš Vilniaus miestiečių, be to, dar išreikalautų Czopowe i Szosowe mokes­ čius*.

PDF 298

1576 m. Steponas Batoras turėjo 43 m. amžiaus. Jis buvo silpnokos sveikatos ir dažnai sirguliavo. Šiaipjau buvo žmo- gus protingas, didelės energijos, mokąs valdyti ir turįs didelių politinių sumanymų.

PDF 314

Ankstyva ir netikėta\nStepono Batoro mirtis Gardine (1586 metų gruodžio 12 die­\nną) Vilnių, o ir visą šalį didžiai nuliūdino. Jo gailėjo net patys\nžinomame veikale Bibliograficznych\nKsiąg dwoje, išleist.

PDF 201

Vilniaus vyskupas Valerijonas Pro- \ntasevičius po kolegijos įkūrimo ir atkvietimo į ją jėzuitų fun- \ndavo ir įsteigė įvairių mokslų viešąsias mokyklas.\n1578 metais Karalius Steponas Batoras, šias funduotas mo­\nkyklas patvirtinęs, suteikė Akademijos vardą ir visoms akade­\nmijoms, o išskirtinai Krokuvos, prilygino. Profesorius ir stu­\ndentus nuo priklausomybės bet kokiai dvasinei ar pasaulietinei \njurisdikcijai ir nuo bet kokių mokesčių atleido, Rektoriui pave­\ndė būti Akademijos teisėju; pagaliau vyskupus: Vilniaus - Aka­\ndemijos kancleriu, o Žemaičių - globėju nuolatiniam laikui pa­\nskyrė.

PDF 65-66

Lenkijos ir Lietuvos valdovu tapus Transilvanijos kunigaikščiui L I E T U V O S I S T O R I J A 66 Steponui Batorui (valdė 1576–1586 m.) pasiektos lemiamos pergalės Livonijos kare prieš Maskvą ir šios pavojus atitolintas daugiau nei pusam- žiui (1609–1611 m. Lenkija ir Lietuva net buvo užėmusi Maskvą). Tačiau svarbiausias Liublino unijos kompromiso rezultatas – Abiejų Tautų Res- publika, kuri egzistavo dar du amžius.

PDF 303-304

287 ## Puslapis 304 VILNIAUS MIESTO ISTORIJA I I TOMAS Žygimantų, ir nebuvo reikalo įvesti jokių kitų per visą, de­ ja, neilgą šio drąsaus ir teisingo valdovo viešpatavimo lai­ ką. Niekas nesikėsino į miesto teises, nes karalius, būdamas teisingas, nedarė skirtumo tarp luomų. Jis norėjo, kad visi gyventų saugiai, gynė nuo piktnaudžiavimų, prižiūrėdamas nuo jo priklausančias teises, ir kartą įgytą savo valdžios au­ toritetą sugebėjo tvirtai išsaugoti iki pabaigos. Išliko nemaža įrodymų, kaip Batoras globojo Vilniaus pirklius, kurie iš­ vystė nemažą prekybą, ypač kailiais, nukakdami iki pat Gniezno ir kitų Didžiosios Lenkijos miestų. Karališkųjų muitinių valdytojai Karalystėje ir Ukrainoje su naujais mo­ kesčiais iš Vilniaus gabenamoms prekėms tą prekybą bandė suvaržyti, bet griežti karaliaus draudimai juos veikiai sutram­ dė54.

PDF 310

Šis vyskupo žingsnis 1581 metais padrąsino \nviešosios rimties drumstėjus atvirai užpulti reformatų mal­\ndos namus ir jų spaustuvę, buvusią Danieliaus Lenčickio \nžinioje. Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė­\njo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė \nuž šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir \niš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš­\nkė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę, \nnegalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų \nsudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die-\n64\nBe kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui-\nvo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.

PDF 97

Tokiomis aplinkybėmis laus varianto ir nebeplėtoti Kitos Batoro kampanijų metu užgrobtos\nIvanas IV suvokė, kad teks galimo tolimesnio verži- rusų teritorijos (Didieji Lukai, Zavoločė,\n\nSebežas, Nevelis, Voronežas) buvo sugrą-\nžintos Rusijai.\n\nKaraliaus Stepono Batoro surengtos\nkampanijos leido laimėti Livonijos karą ir\nilgam laikui pašalinti Rusijos pavojų bei\natkurti pusiausvyrą regione.\n\nmosi į Rusijos žemes, ką\n\nŽygimanto Augusto patrankų liejyklose (greičiausiai liejykloje Vilniuje) nulieta patranka Hidra.

PDF 310

Šis vyskupo žingsnis 1581 metais padrąsino \nviešosios rimties drumstėjus atvirai užpulti reformatų mal­\ndos namus ir jų spaustuvę, buvusią Danieliaus Lenčickio \nžinioje. Bet teisingas ir santūrus Steponas Batoras sugebė­\njo skubiai nutraukti neleistinus ketinimus. Rūsčiai išbarė \nuž šią sumaištį karalius, susirūpinęs Pskovo apgultimi, ir \niš stovyklos parašė aną atmintiną laišką, kuriame pareiš­\nkė, kad prisiekęs visoje valstybėje visiems išsaugoti laisvę, \nnegalėjęs nebausdamas leisti, kad dėl tos priežasties būtų \nsudrumsta taika krašte ir kad kiekvieno sąžinę paliekąs Die-\n64\nBe kitų knygų, šioje spaustuvėje bu- vėje po to, kai buvo atiduota jėzui-\nvo išleistas rašinys Apie mylimą va- tams.

PDF 146

Labai aktyvūs ir įvairiapusiški buvo Kauno miesto ir Stepono Batoro (1576-1586) santykiai. 1579 m. žiemą atvykęs į Lietuvą, tarp kitų reikalų, sprendė ir daug Kau- nui rūpimų klausimų. Jis pasiuntė į Kauną komisiją, sudarytą iš Lietuvos didžiojo maršalo Jono Chodkevičiaus (šį komisijos darbuose pavadavo pulkininkas Aleksan- dras Podvinskis), Vilniaus Šv. Jono bažnyčios klebono Jono Jarčevskio, Vilniaus vai- to Augustino Rotundo ir Kauno pilies teisėjo Andriaus Ilgovskio. Komisarai turėjo ištirti Kauno miestiečių grupuočių ginčus.

PDF 218

Kita ginčytina Kauno ir Trakų santykių vieta buvo trakiečių galimybė prekiau- ti Kaune mažmenomis. 1579 m. Trakų miestiečiai krikščionys, karaimai ir totoriai skundėsi Steponui Batorui, kad jie ir jų protėviai Kaune prekiaudavo mažmenomis su kauniečiais ir atvykėliais pirkliais naudodamiesi laisvėmis, kaip ir kiti Lietuvos gyventojai.

PDF 238

Leidimai buvo argumentuojami neeiliniais miesto poreikiais. Štai 1576 m. Stepo- nas Batoras leido miestui išdegti girioje 50 laštų pelenų, o už juos gautus pinigus skirti parapinės bažnyčios ir rotušės statybai.

PDF 249

Šiporiai sudarydavo sutartis su Kauno, Vilniaus, Gardino pirkliais, savo valdų pro- dukciją eksportuojančiais bajorais ir savo laivais gabendavo prekes. 1582 m. Steponas Ba- toras rašė valdovinių Gardino dvarų tvarkytojui, kad Gardino miestiečiai skundžiasi, esą jie Kaune pasisamdą vytines grūdams gabenti į Karaliaučių, bet toms vytinėms atplaukus į Gardiną Gardino dvarų pareigūnai taip pat grūdų išvežimo į Karaliaučių tikslu jas peri- ma iš miestiečių.

PDF 264

1580 m. Steponas Batoras leido Kauno cecho siuvėjams naudotis vilniečių nuostatais, 1609 m. Zigmantas Vaza tą leidimą patvirtino.

PDF 280

Pastaroji pastaba rodytų, kad pasitraukimas ar pašalinimas iš mies- to savivaldos institucijų pareigystės nebuvo toleruotinas reiškinys. Kai 1586 m. Kauno tarėjas ir stambus verslovininkas Hanusas Jagieris panoro at- sisakyti Kauno miesto tarėjo pareigų dėl didelio užimtumo rūpinantis verslu, jam te- ko pagalbos kreiptis į Steponą Batorą.

PDF 283

Šios sesijos irgi vykdavo rotušėje. Tiesa, 1576 m. Steponas Batoras viename iš savo raštų Kauno miestui burmistrams ir tarėjams priekaištauja, kad jie buvo įpratę teisti ar aktus sudarinėti savo privačiuo­ se namuose.

PDF 370

Be to, miestui išsirūpinus valdovų leidimus ruošti miško medžiagą miesto girioje, pajamos iš šio verslo turėjo tekti, be kita ko, rotušės statybai. Tai sakoma 1576 m. Stepono Batoro leidime, apie tai kalbama ir 1584 m. Kauno miesto tarybos nutarime, 1594 m. Zigmanto Vazos leidime.

PDF 6

Pvz., 1579 m. karalius Steponas Batoras išsiuntė laišką miestų burmistrams ir tarėjams dėl pabėgusių valstiečių slapstymo