Lietuvos didikai prašė karaliaus paskirti Slucko kunigaikštį Simoną Olelkaitį Lietuvos vietininku. Dalis Lietuvos didikų atvirai siūlė Simoną Olelkaitį valdovu.
Kas be ko, jie visi neišpasakytai trokštą, kad\nkaralius asmeniškai juos valdytų, tačiau jie to nesitiki,\n511\n\n## Puslapis 510\n\nn es p u ik iai žino, jo g len k ai nieku b ū d u n esu tik sią, kad\nkaralius ilgam atitrūktų nuo jų valstybės reikalų. Štai\nto d ėl vardan b en d ro s tėvynės gerovės jie karštai mal\nd a u ją paskirti Lietuvai vietininku Simoną Olelkaitį,\nSlucko kunigaikštį, savo pusbrolio sūnų, garsų žygiais\nAlgirdo proanūkį. Karalius, g erai žinodamas, kiek rū\npesčių jo tėvui sukėlė šitaip valdomos Lietuvos žemės,\nnutarė atm esti šį siūlym ą, nes su tik d am as užkirstų, ko\ngero, savo sūnum s k elią į Lietuvos sostą, tačiau atvi\nrai nieko n esak ė, n en o rėd am as p erd au g ankstyvu at\nsakymu jų erzin ti, ir slėp ė šird ies g ilum o je savo tik ru s\nsumanymus, g an a tolim us jų reikalavimams.
Nė vienas nesiūlė atidėti šio\nreikalo bendram su lenkais seimui, o kad dėl to nebūtų\nkaltinamas kuris vienas žmogus, visi tyliu susitarimu nu\ntarė, pasinaudojus pasitaikiusia proga, patys išsirinkti\nvaldovą. Gerokai nesutarė tie, kurie, visaip meilin-\ndamiesi, tylomis medžiojo sau kitų balsus, ir tie, kurie\natvirai siūlė Simoną Olelkaitį. Vis dėlto šiuos užmojus\nsutramdė dar tebegyva jų širdyse Kazimiero įtaka ir\npagarba jam: jie negalėjo aplenkti jo sūnų, ypač Alek\nsandro, kurį paskutinę gyvenimo valandą Kazimieras\npriešmirtiniais žodžiais jiems pasiūlė į valdovus.